2013 m. liepos 31 d., trečiadienis

TEATRAS – SPARNAI, PAKELIANTYS AUKŠČIAU REALYBĖS

Šių metų birželio 19-27 dienomis neįgalūs jaunuoliai iš Kipro, Danijos ir Lietuvos dalyvavo ES programos „Veiklus jaunimas“ jaunimo mainų projekte „Acting Out“ (liet. „Vaidinti“). Projekto tikslas – teatro pagalba suteikti galimybę neįgaliesiems išreikšti save, skatinti bendradarbiavimą, draugystę, tarpkultūrinį pažinimą bei mokantis bendros teatro meno kalbos, naikinti stereotipus.

54 projekto dalyviai buvo apgyvendinti Smiltynės kaimo turizmo sodyboje, Panevėžio rajone, Berčiūnų kaime. Gyvenimas atskirai nuo savo artimųjų, padedant vadovams, tai jau galimybė ne tik pakeisti kasdieninę aplinką, tačiau ir kiekvienam patikrinti savo savarankiškumą, gebėjimą laikytis tam tikrų taisyklių bei nuo ryto iki vėlaus vakaro sekti dienotvarkę, pagal sudarytą programą.
Kernavėje
Kadangi pagrindinis projekto tikslas saviraiška ir bendravimas teatro pagalba, todėl jau nuo pradžių projekto dalyviai buvo supažindinti su idėja - bendro spektaklio kūrimu, kuris vainikuotų kartu praleistą laiką. O spektaklio idėja žavi tuo, kad visus nukėlė į tolimąją praeitį, kai buvo statomas Babelio bokštas. Šio bokšto legenda mena apie tai, kai žmonės kalbėjo viena kalba ir būdami labai vieningi, nusprendė pastatyti aukštą bokštą, kuris siektų dangų ir skleistų žinią apie save visam pasauliui, tačiau ši žmonių didybė užrūstino Dievą. Jis išskaidė žmones į mažas grupeles, skirdamas skirtingas kalbas, sunaikindamas supratimą ir vienybę, taip bokštas liko nepastatytas. Tad mūsų tikslas buvo remiantis šia legenda statyti šių dienų Babelio bokštą ir kartu išsiaiškinti – koks yra šiandienos „Babilonas“? Ar tai tik prekybos centras Panevėžyje, sutelkiantis mases žmonių bendram tikslui – apsipirkimui ir ribotam bendravimui, ar tai skirtingų tautų jaunimo gebėjimas kalbėti viena – teatro meno kalba?
Joninės
Kiekvieną didžiąją dienos dalį projekto dalyviai kūrė ir repetavo bendrą spektaklį. Taip pat jie turėjo daug įvairių ir įdomių užsiėmimų: žaidė susipažinimo žaidimus, pynė draugystės apyrankes, gamino vokus atsisveikinimo laiškams „ebru“ technikos pagalba, piešė netradiciniu būdu – su kava, darė įvairius klijavimo darbus savo emocijoms išreikšti, vaidino etiudus pagal gautas užduotis. Pristatė savo įstaigas ir šalis, kurių metu susipažino su kitų šalių kultūra ir papročiais. Aplankė Lietuvos istorines vietas: Kernavę ir Trakus. Projekto dalyviai turėjo unikalią galimybę dalyvauti tradicinėje lietuvių šventėje – Joninės. Laikantis papročių visi dalyviai: pynė vainikus ir leido juos į upę, kūrė laužą, šoko bei žaidė aibę linksmų šokių ir žaidimų. Taip pat turėjo galimybę sužinoti kaip Jonines švenčia danai savo šalyje. Pagal danų papročius reikėjo gaminti raganas ir jas deginti laužuose, taip tikint prisišaukti kuo daugiau gėrio.
Joninės
Kiekvieną vakarą projekto dalyviai po įtemptos, užsiėmimų kupinos dienos, atsipalaiduodavo šokdami diskotekoje, su šypsenomis veiduose ir rodos neišsenkančia energija, išsiskirstydavo į savo kambarius nenoromis ir jau laukdami rytojaus.
Dienos slinko. Projektas ėjo į pabaigą ir birželio 25 dieną buvo pristatytas projekto rezultatas – spektaklis „Babilonas“. Jis buvo rodomas Panevėžio muzikiniame teatre. Smagu buvo matyti pilną salę žiūrovų. Be finalinio spektaklio, visos trys šalys scenoje dar parodė spektaklius, kuriuos atsivežė vykdamos į projektą, kaip namų darbą. Sulaukėme svečių ir iš kitų Lietuvos dienos centrų: Vilniaus dienos centras „Šviesa“, dienos veiklos centro Salantų padalinys, Šiaulių miesto savivaldybės dienos socialinės globos centras „Goda“. Šie kolektyvai parodė savo spektaklius.
Babelis
Džiaugėmės matydami, jog bendras, visų trijų projekte dalyvavusių šalių kūrinys – spektaklis „Babilonas“, nepaliko abejingų sėdinčių salėje, žmonės plojo atsistoję, o projekto dalyvių, stovinčių scenoje, veiduose akivaizdžiai buvo matyti didžiulis pasitenkinimas savo darbo rezultatu. Tokios galimybės suteikimas neįgaliems žmonėms nelieka be atsako, jiems tai lyg nauji sparnai – kuriais jie gali kilti aukščiau ir būti lygūs su visais, sulaužę nusistovėjusius stereotipus, prabilę viena kalba – teatro meno kalba, kupina emocijų, jausmų, visko kas yra gyvenime ir suprantama visiems.


JDC darbuotoja Jolanta S.


Babelis

3 komentarai:

  1. Labai grazus straipsnis ;)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Labai gražus straipsnis. Ačiū Jolanta!!! Tu tikra šaunuolė!

    AtsakytiPanaikinti