JDC Paslaugų gavėjų teisės ir pareigos

Šių dienų visuomenėje labai daug kalba apie žmogaus teises, kiek rečiau apie pareigas. Bet išimtis yra Jaunuolių dienos centras, nes mūsų paslaugų gavėjai nuolat mokosi ir kartojasi savo teises ir pareigas. Kad tai daryti būtų lengviau, jaunuolių dienos centras turi sudarytą „Paslaugų gavėjų teisių ir pareigų chartija“, kuri parengta pagal Jungtinių Tautų Organizacijos neįgaliųjų teisių konvenciją. Ši chartija sudaryta naudojant lengvo skaitymo „Sclera“ simbolius, kad visi paslaugų gavėjai galėtų suprasti bei prireikus pasikartoti savo teises bei pareigas.

Kadangi žinoti savo teises ir pareigas yra gana sunku, o skaityti knygą kartais ir nelabai įdomu, centre vykdomi renginiai, kurių metu naudojamos įvairios metodinės priemonės. Šių renginių tikslas – priminti bei kartu su jaunimu pasikartoti jų teises ir pareigas. Kad šis mokymasis nebūtų toks nuobodus, naudojami įvairūs metodai, kurie ne tik padeda pagilinti turimas žinias, bet ir stiprina komandinį darbą, o laikas praplėčiant žinojimo ribas dar yra ir labai smagus.

Visų šių renginių pradžioje paslaugų gavėjai visi kartu pasikartoja savo teises ir pareigas. Po pasikartojimo vyksta praktinė užduotis, kurios tikslas – įtvirtinti žinias. Vieno iš metodo „Teisių bingo“  metu jaunuoliai turėjo parodyti savo žinias atpažindami teisę, bei stengėsi tai atlikti greičiau už kitas komandas. Kitos metodinės priemonės „Pasirink pusę“ metu paslaugų gavėjai išgirdę teiginį apie jų teisę ar pareigą turėjo nuspręsti, ar jie sutinka su šiuo teiginiu ar ne bei paaiškinti, kodėl jie pasirinko vieną ar kitą pusę. Kiekvieno metodo, ar kartojimo metu vyksta diskusijos – visi išsako savo nuomones, pastebėjimus, užduoda klausimus į kuriuos visi kartu ieškome tinkamų atsakymų.

Teisių ir pareigų chartijos kartojimas yra svarbus paslaugų gavėjams siekiant didesnio jų savarankiškumo, įgalinimo, bei gebėjimo apginti save įvairiose gyvenimo situacijose. Nes žinojimas yra labai svarbus!

JDC darbuotoja DOVILĖ Š.

Teatro veikla galvojantiems kitaip? TAIP!

Jaunuolių dienos centre vyksta teatro veikla, į kurią kiekvieną savaitę ateina 70 paslaugų gavėjų. Teatro veikloje jie visi vaidina tai, ką labiausiai nori, ką stipriausiai jaučia. Užsiima jie čia daugybe įvairių dalykų: kuria ir vaidina trumpus etiudus, kurie dažniausiai būna pagrįsti etika ir estetika, teisėmis bei pareigomis, žaidžia įvairius teatrinius žaidimus, kurie skatina pažinti save ir savo emocijas bei moko dirbti tiek individualiai, tiek komandoje. Taip pat naudojant įvairias teatro veiklos vadovų, nuolat naujai sudaromas metodines priemones – kuria improvizacinius pasirodymus. Paslaugų gavėjai naudodamiesi veidrodžiais, bando pažinti ir suprasti savo emocijas, o vėliau atlikdami įvairius teatrinius užsiėmimus suprasti ir pažinti kitą žmogų iš jo emocijų ar kūno kalbos. Naudodami „šviesų teatrą“ (lempos su spalvų filtrais) ir studijoje užtamsinę langus, kad lauko šviesa netrukdytų, atsipalaiduojame dirbdami tamsoje ir pasirinkdami šviesos spalvą pagal savo emociją, nuotaiką.

Kiekvienais metais organizuojame Neįgaliųjų Teatrų Festivalį. Festivalyje dalyvauti ir parodyti savo sukurtus spektaklius kviečiami ir kiti Lietuvos neįgaliųjų dienos centrai. Taip pat Jaunuolių dienos centre veikia teatro hobi trupė „Svajokliai“. Trupė pasirodo ne tik įstaigos organizuojamame Neįgaliųjų Teatrų Festivalyje, bet vyksta ir į kitas dienos užimtumo įstaigas, darželius, mokyklas. Trupės aktoriai, nuvykę į paminėtas vietas, ne tik demonstruoja savo spektaklius, bet kalbasi teatro kalba - kad ir žaisdami įvairius teatrinius žaidimus. Vykdami į mokyklas trupės „Svajokliai“ aktoriai surengia mokiniams Teatro Forumo metodu grįstas diskusijas. Po trupės pasirodymo, mokiniams metamas iššūkis – ateik ir suvaidink kaip aš! Taip mokiniams suteikiamas šansas pasimatuoti proto negalią, turinčio jaunuolio rolę, priiminat iššūkį. Vėliau mokiniai ir trupės aktoriai diskutuoja kas jiems buvo sunkiausia, ką jautė perimdami kito asmens vaidmenį, ką mano apie žmones su negalia, ar anksčiau teko susidurti iš arti su žmogumi, turinčiu proto negalią, o svarbiausia – ką jautė, būdami taip arti kito, visuomenėje dar laikomo nuošaliau, asmens.

Trupė „Svajokliai“ organizuoja ir vykdo įvairias socialines akcijas, paminint tam tikras paslaugų gavėjų išsirinktas kalendorines šventes. Aktoriai sukuria mini spektaklį, kuris trūktų iki 3 min. Ir vyksta jo demonstruoti į pasirinktą miesto dalį. Ten jie pakalbina žmones, pasiūlo jiems pasižiūrėti jų mini spektaklį.. Ir žmonės žiūri! O taip atsidėkodami aktoriai parodo savo įsijautimą, atliekant sukurtą spektaklį ir taip pasveikina su minima švente.

Nors Kovo mėnuo jau praėjo, bet norime Jums trumpai papasakoti, kuo kovo pabaiga mums turėjo būti kitokia nei visada. Kiekvienų metų Kovo 27 – oji yra labai svarbi diena visiems aktoriams, režisieriams ar kitaip su teatru ir aktoryste susijusiems. Jaunuolių dienos centro paslaugų gavėjams-aktoriams ši diena taip pat labai svarbi, juk tai – Tarptautinė teatro diena. Kodėl ji mums svarbi, paklausite? Todėl, jog mes mylime teatrą! O šią dieną mes tai galime taip stipriai parodyti, sveikindami vieni kitus su aktoryste! Šią dieną turėjome minėti iškilmingoje Teatralų apdovanojimų ceremonijoje. Jos metu turėjo būti apdovanoti šauniausi ir didžiausią įspūdį savo vaidyba palikę paslaugų gavėjai. Visą vasario mėnesį, visi centro lankytojai kūrė mini pasirodymus, kuriuos filmavome ir kėlėme į JDC Teatras Youtube kanalą. Vėliau vyko balsavimas. O laimėtojais galėjo būti kiekvienas iš paslaugų gavėjų. Neliūdime ir tikime, kad apdovanojimai įvyks iš karto po to, kai pasitrauks virusas.

O gal paklauskime centro aktorių, ką jiems reiškia teatras ir kodėl jis jiems patinka? Pasidomėjus sulaukėme labai panašių, vienas kitą patvirtinančių atsakymų:

Justa: „Man labai patinka vaidinti. Labai patinka eiti į teatro veiklą. Patinka vaidinti, nes atlieku spektaklį ir kartais gaunu sunkiausią vaidmenį. Todėl man patinka.“.

Solveiga: „Teatras man reiškia baimės įveikimą. Labai patinka teatras, nes galiu kitiems pasirodyti.“.

Daiva: „Man labai patinka vaidinti, esu hobi narė ir noriu ja likti. Man teatras yra meno saviraiška, kurioje aš matydama kitą galiu mokytis pati. Taip pat galiu padėti kitiems draugams vaidinti.“.

Ruslanas: „Suvaidinti ir parodyti žmonėms tai ką tu moki ne kiekvienas sugebėtų. Mano nuomonė būtų tokia, kad nėra lengva parodyti ką galvoji su mimikomis, nekalbant. O mums per didelį darbą, tai pavyksta. Nors va išeini į sceną, pastovi 5 min, pasakai ačiū. Nėra taip paprasta.  Teatras išmoko kantrybės, nugalėti baimę scenai, jautiesi geriau pavaidinęs, svarbus.“

 

Atsakymai dar sykį įrodo, kad proto negalią turintiems asmenims, sėkmingai integruotis, išmokti socialinio bendravimo, darbo komandoje ir individualiai, įveikti įvairias baimes, ugdyti savo kūrybinius gebėjimus, pažinti save ir kitus padeda – teatras.

JDC darbuotoja JULIJA L.