2015 m. lapkričio 12 d., ketvirtadienis

Būti KITOKIU yra gerai!



Jaunuolių Dienos Centras, esantis Panevėžyje, kartu su ilgamečiais partneriais, iš Ispanijos, vykdė Erasmus+ jaunimo mainų projektą "Kitoks!?". Projekto pagalba mes pažinome, ieškojome ir atradome panašumus ir skirtumus tarp skirtingų tautybių žmonių, skirtingų kalbų, kultūros, praeities ir dabarties. Projektas leido suprasti, kad kitoks žmogus yra išskirtinis ir vienintelis, ir kad KITOKS gali būti ne tik proto negalios žmogus.
Svečiai atvykę į Lietuvą  buvo supažindinti su gamta, kultūra, tradicijomis, istorija bei žymiomis ir lankytinomis Lietuvos vietovėmis. Jaunimo mainai vyko Šventojoje.  Per penkias projekto dienas proto negalios jaunimas bei įgalus jaunimas iš skirtingų šalių, aplankė daug kultūrinių, istorinių vietų: užpustytas kopas, smėlio laikrodį, raganų kalną, delfinariumą, gintaro muziejų.  Aplankę Šventosios, Palangos miestus, projekto partneriai turėjo galimybę susipažinti su lietuvių kalba, dainomis, mitologija, simboliais. Lietuviškos simbolikos ieškojome net pramogų parkuose. Suorganizavome tarpkultūrinę dieną, kurios metu pristatėme savo šalis bei ragavome tradicinio maisto: lietuviškos duonos, giros, skilandžio, o svečiai mus pavaišino ispaniškais vytintais kumpiais, dešromis, sūriu, pademonstravo tradicinių žaidimų, pristatė savo kultūrą.
Veiklų dienos buvo suskirstytos į temas: savęs atradimo diena, mitologijos diena, kalbų diena, simbolių diena, muzikos diena. Todėl kiekviena diena buvo nauja, įdomi ir pilna staigmenų.  Klijavome paveikslus iš  akmens, susipažinome su senovinių juostų audimo būdu, taip pat mokėmės gaminti muilo burbulus, išgirdome sakmę apie „Jūratę ir Kastytį“,  ieškojome„ Jūratės ašarų“ ir gintarinių rūmų liekanų. Ieškojome ir radome! Kiekvienas dalyvis  į namus prisiminimui parsivežė gintaro gabalėlių, dar vadinamų lietuviškuoju auksu. Sukorėme ne vieną kilometrą pėsčiomis, kol aplankėme visus numatytus istorinius  objektus. Kiekvieną dieną baigdavome įsivertinimu  ir diskoteka. Vakarą prieš svečiams  išvykstant, dalyvavome atsisveikinimo vakarėlyje. Padėkojome partneriams, apsikeitėme atsisveikinimo dovanėlėmis. Kaip teigė svečiai iš Ispanijos, jiems tai buvo pats geriausias mainų projektas.
Praėjus mėnesiui po susitikimo Lietuvoje laukė kelionė į Ispaniją. Visi labai nekantravome vėl susitikti su savo draugais bei kuo greičiau sužinoti daug naujo ir įdomaus apie Ispanijos istoriją, papročius, palyginti panašumus ir skirtumus tarp šalių.
 Lietuvių komanda nuvykusi į Ispaniją buvo pasitikta svetingai. Mainų metu teko aplankyti kelis miestus, palyginti skirtingą architektūrą, kraštovaizdį. Pamatėme, kaip jų organizacijoje vykdomos  veiklos, kurios padeda finansiškai išsilaikyti organizacijai. Svečiavomės įstaigos padaliniuose, matėme, kaip vyksta darbas dienos centre.
Ispanijoje veiklų dienos taip pat buvo suskirstytos temomis: tarpkultūrinė, architektūrinė, šeimos, magijos, sporto dienos.
Aplankę vynuogyną susipažinome su vynuogių auginimo ypatybėmis, o degustacijos metu paragavome kelių skirtingų rūšių vynų ir vynuogių sulčių. Verdu keramikos kaimelyje, pasigaminome po molinę pelėdą, stebėjome, kaip gaminamos Katalonų tradicinės kaukės „Big head“. Buvo labai smagu jas pasimatuoti, tačiau jų svoris buvo ne mūsų jėgoms. Keramikų komanda padėjo mums pasigaminti bendrą projekto vazą su projekto pavadinimu ir JDC logotipu. Buvo labai smagus komandinis darbas.  
Dalyvavome orientacinėje komandinėje užduotyje, kurios metu mišrios komandos pasinaudodamos žiūronais turėjo pamatyti bei suskaičiuoti kuo daugiau paukščių. Šią veiklą vykdėme prie dirbtinio ežero, kuris yra saugomas dėl retų paukščių populiacijos.  Katalonai labai didžiuojasi šia vietove, nes Ispanijoje nėra daug ežerų. Pasigrožėti paukščiais ir gamta žmonės atvažiuoja net iš Barselonos. Nustebome išvydę gandrus juk tai mūsų nacionalinis paukštis, o jie gyvendami svetur nesiruošė išskristi į šiltus kraštus, nes jiems ten šilta tiek vasarą tiek žiemą.
 Katalonijos sostinė ir vienas patraukliausių miestų Ispanijoje – Barselona. Miestas, užburiantis savo didybe, spalvomis, architektūra, temperamentingais gyventojais ir žinoma mozaikomis. A. Gaudi Garsioji Šv. Šeimynos bažnyčia (Sagrada Familia) Barselonos miesto simbolis ir garsiausias A. Gaudi šedevras, kurio jis nespėjo baigti. Statinys gniaužia kvapą ne tik savo didybe, bet ir nepakartojama detalių konstrukcija. Žymus  neapsakomai gražus  A. Gaudi driežas, esantis Guel parke, kuris yra viena gausiausiai lankomų vietų mieste. Čia vyrauja keisti pastatai, puošti spalvingomis kolonomis, mozaikomis bei stiklu. Dar viena vieta, kurią pavyko aplankyti tai garsieji Barselonos šviečiantys ir grojantys fontanai. Pasirodymas vyksta kartą per savaitę. Likome sužavėti muzikos, vandens ir šviesų šou. Barselona - tai miestas šalia Viduržemio jūros, todėl turėjome galimybę aplankyti jūrą  bei pajusti šio didingo, gražaus miesto dvasią.
Didžiausią įspūdį projekto dalyviams padarė Ispanijos gamta – kalnai. Sportinis pasivaikščiojimas kalnuose, tai tradicinis sportas Katalonijos gyventojams. Teko ir mums patirti šį malonumą bei išbandyti savo jėgas kopiant siaurais kalnų takeliais. Ne vienas jaunuolis su baime žvelgė žemyn bei pareikalavo iš savęs stiprybės bei daug jėgų, kad nugalėtų aukščio baimę bei pasiektų bendrą tikslą, nepaliekant silpnesniųjų. Šis išbandymas pakeitė tiek įgalių tiek neįgalių projekto dalyvių mąstymą apie komandinį darbą bei padėjo suvokti pasitikėjimo vieni kitais prasmę.
Švenčiausia  vieta Ispanijoje – Montserato kalnas ir jame esantis vienuolynas, pastatytas prie uolų. Čia galima apžiūrėti Baziliką, vidinį kiemą, vienuolyno pastatus, biblioteką.  Pagrindinis Montserato vienuolyno akcentas – Juodosios Madonos statulėlė. Manoma, kad ją palietus išsipildo norai ir svajonės. Funikulieriumi pasiekus aukščiausią tašką grožėjomės nuostabia Katalonijos regiono panorama. Einant į bažnyčia mus pasitiko galingas varpų gaudesys. Ispanų bažnyčios skiriasi nuo lietuviškųjų - tai buvo dar vienas iš daugelio skirtumų. Vakarą, prieš keliaujant, namo vyko atsisveikinimo vakarėlis. Dalyvavo ne tik projekto dalyviai, bet ir partnerių tėvai. Iš jų sulaukėme padėkos už svetingumą Lietuvoje. Smagu ir gera buvo matyti laimingus tėvus, bei visus projekto dalyvius. Apsikeitę suvenyrais bei rankų darbo dovanomis daugelis susigraudino ir nubraukė ne vieną ašarą, nes projektas baigėsi ir teks skirtis su jau labai gerais tapusiais draugais bei grįžti vėl į kasdienybę. Projekto dalyvių bei jų artimųjų ašaros buvo pati nuoširdžiausia reakcija ir pati geriausi padėka organizatoriams.
Mainų projektas „Kitoks!?“ visiems jo dalyviams suteikė galimybę pažinti, atrasti, palyginti, dvi šalis, kultūras, pomėgius, nudžiugino, kad turime bendrų bruožų, pomėgių, tradicijų. O svarbiausia turėjome galimybę aplinkiniams parodyti, kad proto negalios žmogus nėra kitoks, kad kitokie gali būti ir visi aplinkiniai. Tiek dėl savo išvaizdos, plaukų spalvos, tautybės, tradicijų, istorijos ir begalės kitų priežasčių. Svarbiausia, kad proto negalios jaunuolis projekto metu turėjo galimybę pasijusti svarbiu bei įgaliam jaunimui padėti suprasti, kad jie gali tapti bei išlikti labai gerais ir ištikimais draugais.
Projekto dalyvė Aistė N.
 

2015 m. spalio 28 d., trečiadienis

Laiškas savanoriams


Mieli savanoriai,

Per 10 mėnesių jūs tapote mūsų gerais draugais. Mes esame labai laimingi, kad pažinome jus.
Olivija – mes tave prisimename, kaip labai draugišką ir nuoširdžią merginą. Tu visada padėdavai Mariui ir kitiems dienos centro lankytojams. Visada tyliai ir nuoširdžiai šypsodavaisi, žaisdavai su mumis įvairius žaidimus. Smagiausia mums buvo kartu su tavimi kurti filmuką apie mūsų įstaigą. Tai buvo labai linksmas ir įdomus darbas.
Marie-Theres – tu labai linksma ir draugiška mergina. Visada buvai aktyvi ir išradinga. Tu visada buvai apsupta centro lankytojų, jie labai tave mylėjo. Šaunu, kad kartu su tavimi turėjome galimybę kurti knygelę, kuri vadinasi „50 Šypsenų“. Labai smagu buvo pozuoti nuotraukoms ir pamąstyti, kas mane verčia šypsotis. Dabar dažnai atsiverčiu savo nuotrauką knygelėje ir prisimenu tave.
Leslie – tavo neišsenkantis aktyvumas ir nuostabi šypsena mane visada žavėjo. Nuolat prisimenu, kaip buvo smagu su tavimi bendrauti, žaisti įvairius žaidimus, juokauti, keliauti. Tu visada linksma ir aktyvi, nuolat sugalvodavai įdomios veiklos. Mes labai džiaugėmės, kad kartu su tavimi galėjome mokytis gaminti įvairius patiekalus, kartu mes sužinojome daug apie maisto gamybą. Visada tave prisiminsiu su šypsena veide, nes visada man šypsojaisi.
Javier -  Smagu buvo matyti įstaigoje vaikiną, su kuriuo gali pasikalbėti vyriškomis temomis. Kartu mes atradome labai daug pomėgių. Mums abiems patinka muzika. Šaunu, kad galėjome dalyvauti tavo organizuojamose radijo laidose bei šokti diskotekoje. Džiaugiuosi, kad iki šiol galime bendrauti, kaip draugai interneto pagalba.

JDC lankytojas Ruslanas Č.

2015 m. spalio 26 d., pirmadienis

Naujos galimybės jaunimui – savanorystė kitoje šalyje!



Jaunuolių dienos centras ne tik priima savanorius savo organizacijoje, bet taip pat gali suteikti galimybę išvažiuoti savanoriauti į kitą šalį.
Tokia galimybe pasinaudojo jau keletas jaunuolių iš Panevėžio. Šiuo metu Ispanijoje, organizacijoje, kuri dirba su proto negalios jaunimu, savanoriauja Rokas. Jaunuolis pats mus susirado ir apsisprendė vienerius savo gyvenimo metus paaukoti savanorystei.
Jo manymu, tai padės jam visapusiškai tobulėti, patobulinti anglų kalbą, išmokti naują, realizuoti save bei pažinti naują šalį, jos kultūrą.
Jaunuolis savanorystę pradėjo spalio mėnesį ir į Lietuvą grįš tik 2016 metų spalį. Kai kam toks laikotarpis gali atrodyti labai ilgas, tačiau kai tu kiekvieną dieną praleidi darydamas gerus darbus, bendraudamas su nuostabiais žmonėmis ir mokydamasis naujo,  šie metai gali atrodyti  per trumpi, kad spėtum įgyvendinti viską ką esi suplanavęs.
„Manau viskas bus gerai. Čia šilta, daug kalnų ir žmonės labai draugiški, nuolat stengiasi padėti“ – pasakojo Rokas.
Kitas savanoris, Kasparas, savanoriauti į tą  pačią organizaciją Ispanijoje išvyks 2016 metų sausį. Jo savanorystė truks 9 mėnesius.
Jaunuolis jau turi patirties darbe su proto negalios jaunimu, nes metus savanoriavo Jaunuolių dienos centre. Kasparas Panevėžio kolegijoje studijuoja socialinį darbą, todėl ši patirtis jam bus labai reikalinga jo ateities profesijai.
Gera žinoti, kad šiuolaikinis jaunimas nėra abejingas jaunimui su protine negalia, stengiasi susidraugauti, padėti ir netgi semiasi patirties kitose šalyse. Linkime savanoriams turiningų ir prasmingų metų ir žinoma lauksime įspūdžių iš Ispanijos.

JDC darbuotoja AISTĖ P.





2015 m. spalio 21 d., trečiadienis

Savanoriai - nauji mūsų draugai!



Kaip ir kiekvienais metais Jaunuolių Dienos Centre savanoriauja  labai jauni žmonės iš įvairių užsienio šalių.
Šiais metais mes sulaukėme savanorių iš Prancūzijos, Austrijos, Ispanijos ir Vokietijos.
Tad trumpai papasakosiu apie kiekvieną atskirai.
Veronica iš Ispanijos - draugiška, bendraujanti, visiems besąlygiškai padeda. Jai pas mus labai patinka nes čia ji sutiko nuostabius ir puikius žmonės. Kartu su mumis ji lipdo iš molio ir turi daug įdėjų susijusiu su menu. Baigusi savanoriauti ji planuoja baigti savo studijas Ispanijos universitete.
Marlene iš Vokietijos – mėgsta draugų susibūrimus, švęsti įvairias šventes.  Ji yra meniškas žmogus. Kartu su mumis mokosi dekupažo, ir bando bendrauti Lietuvių kalba, kas jai labai neblogai sekasi. Ji nuoširdžiai padeda ne tik mums - jaunuoliams, bet ir mūsų socialiniams darbuotojams.
Juliette iš Prancūzijos -  linksma, turinti puikų humoro jausmą, bet kartais ir rimta. Jai patinka mums padėti, ji labai džiaugiasi , kad turi galimybę bendrauti su mumis ir ne tik mokyti mus bet ir mokosi pati įvairių naujų dalykų. Kartu su Juliette ir kitomis savanorėmis važiuojame į įvairias keliones ir išvykas. Aprodome jai savo kraštą, o ji papasakoja mums apie savo šalį. Mergina viskuo domisi ir yra labai smalsi, uždavinėja daug klausimų į kuriuos mes atsakinėjame su malonumu.
Valentina iš Austrijos - sportiška, kartu su mumis dalyvauja sportinėje veikloje : žaidžia stalo tenisą ir dalyvauja įvairiuose sportiniuose užsiėmimuose. Ji labai mėgsta vaikščioti parke, todėl, kad Valentina mėgsta pabūti gamtoje. Dar ji mėgsta gaminti valgį. Mergina domisi socialiniu darbu, todėl ir atvažiavo pas mus, kad įgytų naujos patirties savo ateities profesijai.
 Visoms mūsų savanorėms linkime kantrybės dirbant su mumis - jaunuoliais, gerų įspūdžių Lietuvoje, sėkmės kūrybiniame darbe ir visada būti darbuotojų ir jaunuolių draugėmis. Sėkmės!!
JDC  lankytoja Daiva R.