Būti KITOKIU yra gerai!

Jaunuolių Dienos Centras, esantis Panevėžyje, kartu su ilgamečiais partneriais, iš Ispanijos, vykdė Erasmus+ jaunimo mainų projektą "Kitoks!?". Projekto pagalba mes pažinome, ieškojome ir atradome panašumus ir skirtumus tarp skirtingų tautybių žmonių, skirtingų kalbų, kultūros, praeities ir dabarties. Projektas leido suprasti, kad kitoks žmogus yra išskirtinis ir vienintelis, ir kad KITOKS gali būti ne tik proto negalios žmogus.

Svečiai atvykę į Lietuvą  buvo supažindinti su gamta, kultūra, tradicijomis, istorija bei žymiomis ir lankytinomis Lietuvos vietovėmis. Jaunimo mainai vyko Šventojoje.  Per penkias projekto dienas proto negalios jaunimas bei įgalus jaunimas iš skirtingų šalių, aplankė daug kultūrinių, istorinių vietų: užpustytas kopas, smėlio laikrodį, raganų kalną, delfinariumą, gintaro muziejų.  Aplankę Šventosios, Palangos miestus, projekto partneriai turėjo galimybę susipažinti su lietuvių kalba, dainomis, mitologija, simboliais. Lietuviškos simbolikos ieškojome net pramogų parkuose. Suorganizavome tarpkultūrinę dieną, kurios metu pristatėme savo šalis bei ragavome tradicinio maisto: lietuviškos duonos, giros, skilandžio, o svečiai mus pavaišino ispaniškais vytintais kumpiais, dešromis, sūriu, pademonstravo tradicinių žaidimų, pristatė savo kultūrą.

Veiklų dienos buvo suskirstytos į temas: savęs atradimo diena, mitologijos diena, kalbų diena, simbolių diena, muzikos diena. Todėl kiekviena diena buvo nauja, įdomi ir pilna staigmenų.  Klijavome paveikslus iš  akmens, susipažinome su senovinių juostų audimo būdu, taip pat mokėmės gaminti muilo burbulus, išgirdome sakmę apie „Jūratę ir Kastytį“,  ieškojome„ Jūratės ašarų“ ir gintarinių rūmų liekanų. Ieškojome ir radome! Kiekvienas dalyvis  į namus prisiminimui parsivežė gintaro gabalėlių, dar vadinamų lietuviškuoju auksu. Sukorėme ne vieną kilometrą pėsčiomis, kol aplankėme visus numatytus istorinius  objektus. Kiekvieną dieną baigdavome įsivertinimu  ir diskoteka. Vakarą prieš svečiams  išvykstant, dalyvavome atsisveikinimo vakarėlyje. Padėkojome partneriams, apsikeitėme atsisveikinimo dovanėlėmis. Kaip teigė svečiai iš Ispanijos, jiems tai buvo pats geriausias mainų projektas.

Praėjus mėnesiui po susitikimo Lietuvoje laukė kelionė į Ispaniją. Visi labai nekantravome vėl susitikti su savo draugais bei kuo greičiau sužinoti daug naujo ir įdomaus apie Ispanijos istoriją, papročius, palyginti panašumus ir skirtumus tarp šalių.

 Lietuvių komanda nuvykusi į Ispaniją buvo pasitikta svetingai. Mainų metu teko aplankyti kelis miestus, palyginti skirtingą architektūrą, kraštovaizdį. Pamatėme, kaip jų organizacijoje vykdomos  veiklos, kurios padeda finansiškai išsilaikyti organizacijai. Svečiavomės įstaigos padaliniuose, matėme, kaip vyksta darbas dienos centre.

Ispanijoje veiklų dienos taip pat buvo suskirstytos temomis: tarpkultūrinė, architektūrinė, šeimos, magijos, sporto dienos.

Aplankę vynuogyną susipažinome su vynuogių auginimo ypatybėmis, o degustacijos metu paragavome kelių skirtingų rūšių vynų ir vynuogių sulčių. Verdu keramikos kaimelyje, pasigaminome po molinę pelėdą, stebėjome, kaip gaminamos Katalonų tradicinės kaukės „Big head“. Buvo labai smagu jas pasimatuoti, tačiau jų svoris buvo ne mūsų jėgoms. Keramikų komanda padėjo mums pasigaminti bendrą projekto vazą su projekto pavadinimu ir JDC logotipu. Buvo labai smagus komandinis darbas.  

Dalyvavome orientacinėje komandinėje užduotyje, kurios metu mišrios komandos pasinaudodamos žiūronais turėjo pamatyti bei suskaičiuoti kuo daugiau paukščių. Šią veiklą vykdėme prie dirbtinio ežero, kuris yra saugomas dėl retų paukščių populiacijos.  Katalonai labai didžiuojasi šia vietove, nes Ispanijoje nėra daug ežerų. Pasigrožėti paukščiais ir gamta žmonės atvažiuoja net iš Barselonos. Nustebome išvydę gandrus juk tai mūsų nacionalinis paukštis, o jie gyvendami svetur nesiruošė išskristi į šiltus kraštus, nes jiems ten šilta tiek vasarą tiek žiemą.

 Katalonijos sostinė ir vienas patraukliausių miestų Ispanijoje – Barselona. Miestas, užburiantis savo didybe, spalvomis, architektūra, temperamentingais gyventojais ir žinoma mozaikomis. A. Gaudi Garsioji Šv. Šeimynos bažnyčia (Sagrada Familia) Barselonos miesto simbolis ir garsiausias A. Gaudi šedevras, kurio jis nespėjo baigti. Statinys gniaužia kvapą ne tik savo didybe, bet ir nepakartojama detalių konstrukcija. Žymus  neapsakomai gražus  A. Gaudi driežas, esantis Guel parke, kuris yra viena gausiausiai lankomų vietų mieste. Čia vyrauja keisti pastatai, puošti spalvingomis kolonomis, mozaikomis bei stiklu. Dar viena vieta, kurią pavyko aplankyti tai garsieji Barselonos šviečiantys ir grojantys fontanai. Pasirodymas vyksta kartą per savaitę. Likome sužavėti muzikos, vandens ir šviesų šou. Barselona - tai miestas šalia Viduržemio jūros, todėl turėjome galimybę aplankyti jūrą  bei pajusti šio didingo, gražaus miesto dvasią.

Didžiausią įspūdį projekto dalyviams padarė Ispanijos gamta – kalnai. Sportinis pasivaikščiojimas kalnuose, tai tradicinis sportas Katalonijos gyventojams. Teko ir mums patirti šį malonumą bei išbandyti savo jėgas kopiant siaurais kalnų takeliais. Ne vienas jaunuolis su baime žvelgė žemyn bei pareikalavo iš savęs stiprybės bei daug jėgų, kad nugalėtų aukščio baimę bei pasiektų bendrą tikslą, nepaliekant silpnesniųjų. Šis išbandymas pakeitė tiek įgalių tiek neįgalių projekto dalyvių mąstymą apie komandinį darbą bei padėjo suvokti pasitikėjimo vieni kitais prasmę.

Švenčiausia  vieta Ispanijoje – Montserato kalnas ir jame esantis vienuolynas, pastatytas prie uolų. Čia galima apžiūrėti Baziliką, vidinį kiemą, vienuolyno pastatus, biblioteką.  Pagrindinis Montserato vienuolyno akcentas – Juodosios Madonos statulėlė. Manoma, kad ją palietus išsipildo norai ir svajonės. Funikulieriumi pasiekus aukščiausią tašką grožėjomės nuostabia Katalonijos regiono panorama. Einant į bažnyčia mus pasitiko galingas varpų gaudesys. Ispanų bažnyčios skiriasi nuo lietuviškųjų - tai buvo dar vienas iš daugelio skirtumų. Vakarą, prieš keliaujant, namo vyko atsisveikinimo vakarėlis. Dalyvavo ne tik projekto dalyviai, bet ir partnerių tėvai. Iš jų sulaukėme padėkos už svetingumą Lietuvoje. Smagu ir gera buvo matyti laimingus tėvus, bei visus projekto dalyvius. Apsikeitę suvenyrais bei rankų darbo dovanomis daugelis susigraudino ir nubraukė ne vieną ašarą, nes projektas baigėsi ir teks skirtis su jau labai gerais tapusiais draugais bei grįžti vėl į kasdienybę. Projekto dalyvių bei jų artimųjų ašaros buvo pati nuoširdžiausia reakcija ir pati geriausi padėka organizatoriams.

Mainų projektas „Kitoks!?“ visiems jo dalyviams suteikė galimybę pažinti, atrasti, palyginti, dvi šalis, kultūras, pomėgius, nudžiugino, kad turime bendrų bruožų, pomėgių, tradicijų. O svarbiausia turėjome galimybę aplinkiniams parodyti, kad proto negalios žmogus nėra kitoks, kad kitokie gali būti ir visi aplinkiniai. Tiek dėl savo išvaizdos, plaukų spalvos, tautybės, tradicijų, istorijos ir begalės kitų priežasčių. Svarbiausia, kad proto negalios jaunuolis projekto metu turėjo galimybę pasijusti svarbiu bei įgaliam jaunimui padėti suprasti, kad jie gali tapti bei išlikti labai gerais ir ištikimais draugais.

Projekto dalyvė Aistė N.