Fotografija, karantinas ir mes...

 

Mūsų pasaulis nuolat lekia ir keičiasi nevaldomu greičiu. Galime naudotis įvairiomis technologijomis bei naujovėmis ir vis daugiau galimybių atsiranda savęs ir pasaulio pažinimui, tobulėjimui. Ne išimtis ir fotografija - dabar beveik kiekvienas, turintis išmanųjį telefoną ar fotoaparatą gali pasinerti į nuostabių vaizdų ir potyrių pasaulį.

2020 metams turėjome daug planų, bet pasaulinis Covid-19 virusas viską pakoregavo savaip. Stengėmės kaip įmanoma neatsisakyti savo pomėgio ir mokymąsi, užduotis perkėlėme į virtualią erdvę (nuotoliniu būdu). Grįžę į JDC po pirmo karantino dalijomės patirtimi, įspūdžiais, kas buvo gerai, ko trūko. Paslaugų gavėjų  pasisakymai:

Aistė: „Fotografija – mano hobis. Labai patinka fotografuoti, tik būna sunku susigalvoti temą dažniau būnant namuose. Patiko užduotys, kai reikėjo kažką nufotografuoti neišeinant iš namų“.

Inga: „Laukiau karantino pabaigos, nes labai trūko fotografijos užsiėmimų. Trūko gyvo bendravimo, pokalbių. Gaila, kad ne visi draugai turi Facebook ‘a , todėl negalėjo įkelti nuotraukų ir parodyti kitiems“.

Ruslanas: „Tai aišku, kad trūko fotografijos.  Man ne visada pavykdavo atlikti užduotis, tai būnant namuose sugalvojau dekoruoti stalus ir juos fotografuoti“.

Daiva: „Prieš pavasario karantiną rasdavau daugiau įdomesnių ir naujesnių kadrų fotografavimui. Karantino metu buvau šiek tiek pristabdžiusi ir net primiršusi fotografiją, nes mažai kur eidavau. Na, o šiuo metu jaučiuosi vėl pažadinusi savo kūrybiškumą ir labai noriu tobulinti fotografijos žinias“.

Pasak paslaugų gavėjų, atėjus antrai karantino bangai visi jaučiasi drąsiau ir žino daugiau būdų bendravimui, pomėgių lavinimui, mėgstamų veiklų tęstinumui. Nors ir susiduriame su vis naujais iššūkiais, tačiau galime drąsiai teigti, kad mes pasikeitėme – „paaugome“ ir patobulėjome.

JDC darbuotoja INGA K.

Savanorystė Pasaulinės pandemijos metu

         Jaunuolių dienos centras jau daugiau nei 15 metų siunčia, koordinuoja ir priima tarptautinius savanorius. Pasaulinė pandemija – didelis iššūkis ne tik priimti savanorius, bet ir juos rasti. Atlikti ilgalaikę savanorystę, pagal Europos Solidarumo Korpuso programą, jaunas žmogus gali tik vieną kartą gyvenime. Todėl šiais metais savanoriauti nori ypatingai nedaug jaunimo.

Jaunuolių dienos centrui buvo didelis iššūkis rasti savanorius, kurių lūkesčiai atitiktų projekto „Find Your Way“ projekto tikslus. Užtrukome ilgiau nei tikėjomės, tačiau mums pavyko – projekte dalyvauja du savanoriai iš Ispanijos ir du iš Prancūzijos.

Kodėl nusprendėte savanoriauti šiais metais? „Šiais metais baigiau universitetą ir atrodė puikus laikas atlikti savanorystę“- sako ispanė Jonė. „Noriu pasakyti visam pasauliui, kad palestinietis sudėtingomis pasauliui sąlygomis buvo savanoriu. Ir labai norėjau pažinti Baltijos šalis“ - tai Yousef motyvai. Jis jau keletą metų gyvena Ispanijoje. Prancūzas Tanguy turėjo laisvus metus, todėl juos išnaudos būdamas naudingas ir išmokdamas naują kalbą. Taip pat prancūzė Morgane, atvyko, nes projekto tikslai atitiko jos savanorystės lūkesčius.

Labai nustebome, kai savanoriai atsakė, kad pandemija jų apsisprendimo neįtakojo. Taip, reikėjo šiek tiek daugiau drąsos, pripažino jie, tačiau kadangi šiuo laikotarpiu sudėtinga keliauti į kitas šalis, savanorystė buvo puiki priemonė tą padaryti.

Nors ir oro uostų darbas pakito, kelionė į Lietuvą nebuvo sudėtinga. „Labiau jaudinausi dėl to, kad išvykstu metams. Oro uoste jutau palengvėjimą, nes jau sudėtinga buvo pakeisti savo nuomonę. O nusileidus lėktuvui Lietuvoje, visa įtampa dingo.“ – sakė Jonė. „Bijojau, kad turiu ne visus reikiamus dokumentus“ – prisipažino Tanguy. „Tiesiog sekėme instrukcijomis ir klausėme nurodymų“ – sakė Yousef ir Morgane.

Atvykus iš pandemijos paveiktų šalių, tuo metu buvo privaloma 14 dienų izoliacija. Nėra paprasta iš savų namų neišeiti dvi savaites. Tačiau dar sudėtingiau būti izoliuotam svetimoje šalyje ir kitoje aplinkoje. „Izoliacija nebuvo sudėtinga, tik jaučiausi negerai, kad atitraukiu nuo darbų su manimi bendraujančių žmones“ – sakė Jonė. Yousef sunkiausios buvo trys paskutinės izoliacijos valandos valandos. Tanguy dvi savaitės labai prailgo, o Morgane sudėtingiausia buvo negalėjimas palikti izoliacijos vietos, negalėjimas išeiti į lauką.

Kasdien savanoriai kelis kartus per dieną bendravo su mentoriais ir kitais jaunuolių dienos centro darbuotojais, užmezgė ryšį su paslaugų gavėjais, rinkosi veiklą, kurioje norėtų ir galėtų savanoriauti. Nuotoliniu būdu susipažino su įstaigoje vykdomomis veiklomis ir jas vykdydavo drauge su paslaugų gavėjais. „Sulaukti staigmenų, kurias rasdavau už buto durų, bendrauti su paslaugų gavėjais – buvo smagiausi izoliacijos momentai“ – prisimena Jonė. „Man izoliacijoj labiausiai patiko sulaukti maisto, kurį man atveždavo darbuotoja“ – sako Yousef. Tanguy ir Jone smagiausius momentus įvardino bendravimą su Jaunuolių dienos centro paslaugų gavėjais ir darbuotojais nuotoliniu būdu.

Tačiau daugiausiai laiko izoliacijos metu savanoriai praleido vieni, su savimi. „Aš mokiausi, klausiausi muzikos, miegojau ir valgiau“ – po dviejų savaičių izoliacijoje sakė Tanguy. Morgane ir Yousef džiaugėsi bendromis veiklomis su Jaunuolių dienos cento paslaugų gavėjais – tai jie įvardino kaip pagrindinę izoliacijos veiklą. „Aš pasinaudojau galimybe šį laiką skirti sau: gaminau, skaičiau, mokiausi anglų ir lietuvių kalbas, vykdžiau nuotolines veiklas, žiūrėjau filmus Netflix platformoje ir .t.t“ – prisimena Jonė.

Ar didelis skirtumas bendrauti per nuotolį ir susitikti gyvai? „Labai didelis!“ – sakė Morgane. „Kai susitikome gyvai, aš buvau labai nustebęs jaunuolių šypsenomis ir nuoširdžiu bendravimu“ – džiaugėsi Yousef. Tanguy ir Jonė prisipažino, kad gyvas bendravimas niekada nepakeis bendravimo nuotoliniu būdu.

Jaunuolių dienos centro savanoriai jau daugiau nei mėnesį praleido Lietuvoje. Pasirinko veiklas, kuriose tikisi realizuoti savo sumanymus. Užmezgė naujas draugystes ne tik su įstaigos jaunuoliais ir darbuotojais, bet ir su vietos bendruomene, kitais Panevėžio savanoriais. Taip, laikas sudėtingas, bet jis būtų sudėtingas ir savo gimtojoje šalyje.

Ką norėtumėte pasakyti kitiems jauniems žmonės, kurie nori savanoriauti, bet nesiryžta dėl pasaulinės pandemijos? „Aš jau keletą savaičių savanoriauju Jaunuolių dienos centre ir jaučiuosi labai laiminga. Manau, kad savanorystė yra labai naudinga veikla ilguoju laikotarpiu. Bet prieš tai, tu turi būti viduje tvirtai apsisprendęs, kad nori tai daryti“ – sakė Jonė. „Taip, mes galime savanoriauti!“ – sakė Yousef. „Jūs tikrai galite vykti savanoriauti, tačiau turite gerbti pandemijos taisykles ir vykdyti nurodymus“ – mano Tanguy. „Pabandykite ir būkite kantrūs“ – linki Morgane.

Jonė, Morgane, Tanguy ir Yousef Jaunuolių dienos centre savanoriaus 10 mėnesių.  Projekte numatyta, kad jie padės turintiems specialiųjų poreikių jauniems žmonėms. Ne tik kartu su jais vykdys kasdienę veiklą, projektus, bet ir kurs artimą ryšį, bendraus ir bendradarbiaus. O kokie savanorių lūkesčiai? Jonės atsakymas toks: „Tikiuosi sukurti tvirtus ryšius su organizacija, mokytis ir augti ne tik iš profesinės pusės bet ir kaip asmenybei. Tikiuosi nepamirštamų momentų, kelionių ir turėti gražių prisiminimų iš šios patirties“. Yousef tikisi įgauti bendravimo su neįgaliaisiais patirties. Tanguy – patobulinti anglų kalbos žinias, išmokti lietuvių kalbą, užmegzti naujas draugystes ir pažinti Lietuvos kultūrą. „Geros ir nepamirštamos patirties“ – tikisi Morgane. To paties jiems linkime ir mes!

Savanorystė didelis iššūkis jaunam žmogui. Keičiasi ne tik požiūris į kitą žmogų, bet ir gerėja bendravimo, bendradarbiavimo, prisitaikymo kompetencijos. Patys dirbdami su jaunais žmonėmis, suprantame, kad tai didelė galimybė, kuria turėtų pasinaudoti kiekvienas. Labai gaila, kad šiuo metu situacija pasaulyje sudėtinga, tačiau, kaip rodo projekto „Find Your Way“ savanoriai, tai nėra neįveikiama kliūtis. O kiekviena nugalėta kliūtis mus augina!

 

Projekto „Find Your Way“Nr.: 2020-1-LT02-ESC11-006793

Projektas finansuojamas ES programos Europos Solidarumo Korpuso fondo lėšomis

JDC darbuotoja EGLĖ G.

Nauja draugystė

Jaunuolių dienos centras nuolat stengiasi integruoti paslaugų gavėjus į visuomenę ir darbo rinką. Todėl vykdome įvairias veiklas tam tikslui pasiekti – darbo studija priima užsakymus iš smulkiųjų verslininkų, organizuojame darbinę praktiką, savanoriaujame.

Atlikdama darbinę praktiką knygyne, JDC lankytoja Inga susipažino su įvairiais darbais knygyne, susidraugavo su knygyno darbuotojais. Labai džiaugiamės, kad prasidėjus karantinui ir būnant namie, knygyno darbuotojai mūsų neužmiršo.

Vieną dieną sulaukėme knygyno vadovės Lina skambučio, knygnešio J. Masiulio proanūkės, ilgą laiką gyvenusios Prancūzijoje. Ji pasiūlė draugauti su Prancūzijos organizacija "Fėjos ir nykštukai". Ši organizacija turi savanorių įvairiose šalyse, kurie stengiasi gaminti, kurti dovanas pagal jų pomėgius. Ji jau bendradarbiauja su Vilniaus sutrikusio vystymo kūdikių namais, Panevėžio ir Alytaus šeimynomis. Panevėžio Jaunuolių dienos centras mielai sutiko bendrauti su šia organizacija. Ovidijus, Giedrė, Karolis ir Rita jau gavo dovanų, skirtų susipažinimui. Kitos dovanos atkeliaus per jų gimtadienius ir Kalėdas.

Paslaugų gavėjos Ritos menų studijos grupė ir jos tėveliai liko sužavėti savanorės dovanomis ir ruošia jai siurprizą: tėvai rašo padėkos laišką, o grupė ruošiasi išsiųsti jų pačių kalėdine tematika dekoruotą gaminį.

Labai džiaugiamės šia nauja draugyste ir tikimės toliau bendrauti.

 

JDC darbuotoja DIANA T.