2022 m. rugpjūčio 29 d., pirmadienis

Teatro studijoje – šešėlių teatras

Kiekvienas žmogus, o net ir gyvūnas ar daiktas turi savo šėšėlį. Dažniausiai jis būna tamsus ir atsispindintis nuo žmogaus šviesos pagalba. Kaip šėšėlis gali sietis su teatru? Jaunuolių dienos centro paslaugų gavėjai dirbdami teatro studijoje stengėsi išsiaiškinti, kas gi yra šėšėlių teatras? Kokiai teatro rūšiai jis priklauso?

Paslaugų gavėjai domėdamiesi ir klausydami įvairios informacijos internete išsiaiškino, jog šėšėlių teatras priklauso lėlių teatrui. Taip pat kuriant meninį vaizdą, pasirodymą yra naudojami įvairūs elementai, pavyzdžiui, kartoninių, medinių ar odinių plokštelių lėlių siluetai. Tarp ekrano (baltos spalvos audinio) ir šviesos šaltinio aktoriai siūlais, virvutėmis, vielomis arba lazdelėmis valdo lėles. Šešėlių teatro vaidinimą dažnai lydi muzika bei garsai, kuriuos gali skleisti ir patys aktoriai.


Gegužės-Birželio mėnesiais Jaunuolių dienos centro teatro studijoje vyko šešėlių teatro dirbtuvės. Per jas su paslaugų gavėjais susipažinome su šėšėlių teatru, naudodamiesi rankomis ir pirštais praktikavosi atvaizduoti įvairius gyvūnus. Mokydamiesi pirštų pagalba parodyti asilą, vienas paslaugų gavėjas neslėpdamas savo emocijų pradėjo garsiai šaukti: „Pažiūrėk, pažiūrėk. Asilas!“. Pavykus pavaizduoti norimą gyvūną, paslaugų gavėjai buvo labai pakylėtos nuotaikos, o neišėjus pavaizduoti konkretaus gyvūno, bandydavo ieškoti panašumų su kitais, todėl asilas virsdavo kupranugariu, o vėžys – voru. Tačiau mokymosi proceso metu, kartu su paslaugų gavėjais supratome, kad pirštų menas yra sudėtingas bei įdomus šėšėlių teatro metodas.

Patreniravę pirštus paslaugų gavėjai leidosi į kitą šėšėlių teatro kelionę – kūno judesys. Savo kūnais – rankomis, kūno plastika, situacijų interpretavimu ir šokiu, jie išbandė kaip kiekvieno iš jų siluetai atrodo šėšėlių teatro metu. Stebėdami kaip juda šėšėliai, jaunuoliai stengėsi dailinti savo judesius, galvojo kaip įdomiai būtų galima pateikti savo siluetus. Todėl vienas paslaugų gavėjas pasiūlė panaudoti virvę. Nuo to kilo idėja – šokti su virve pagal muziką. Peržiūrėję rezultatą paslaugų gavėjai sutartinai įvardino – „Oho! Kaip gražiai!“.

Tačiau ties tuo nesustojome ir išbandėme dar vieną šėšėlių teatro demonstravimo būdą – sukūrę idėją pasirodymui, paslaugų gavėjai pasigamino paveikslėlius su atitinkamais charakteriais, kuriuos pritvirtino prie pagaliuko ir taip vaidino sugalvotą situaciją. Kiekviena paslaugų gavėjų grupė sukurė išskirtinius pasirodymus, kurie nukėlė visus stebėtojus į dykumą, į pasimatymą ir net į zoologijos sodą! Po du mėnesius vykusių šėšėlių teatro dirbtuvių, teatro studijoje vyko entuziastingos diskusijos. Vieni paslaugų gavėjai teigė, kad stipriau jaučiasi šėšėlių teatro metu vaidindami savo kūnais, kiti teigė, kad paprasčiau vaidinti su pasigamintais paveikslėliais/lėlėmis. Bet labai nustebino jaunuolių įžvalgos ir pastebėjimai apie šėšėlių teatro vaizdavimo būdą, kai pirštais ir rankomis yra kuriami gyvūnai ir daiktai. Jie vienbalsiai teigė, kad tai įdomus, sudėtingas, reikalaujantis daug laiko ir pastangų metodas, tačiau labai įtraukiantis, subtilus ir nustebinantis būdas kaip galima pavaizduoti skirtingus elementus.

 

JDC darbuotoja JULIJA G.

2022 m. birželio 1 d., trečiadienis

SIA - projekto partnerių iš Vokietijos patirtis

SIA (Socialinės įtraukties agentai) - tai projektas, kuriuo siekiama aplankyti socialines įstaigas, dirbančias su proto negalios asmenimis ir susipažinti su tose šalyse veikiančiais proto negalios asmenų įdarbinimo modeliais. Į Vokietiją, Oberursel miestą, vykdyti projekto vyko Daiva ir Samanta, o joms padėjo Diana ir Kamilė. Sužinojus išvykimo ir grįžimo datą, mes susiradome ir nusipirkome bilietus, susiplanavome ką įsidėsime į lagaminus, ką veiksime nuvykus.

Internationaler Bund (IB) organizacija yra be galo didelė ir apimanti įvairias sritis. Mes aplankėme tris IB padalinius. Pirmoji - savarankiško gyvenimo namai. Ten gyvena žmonės su negalia, kuriems padeda socialiniai darbuotojai. Vieni gyventojai kasryt išvyksta į dirbtuves dirbti, kiti pasilieka ir atlieka įvairius darbus. Jie visi planuoja ką veiks per išeigines, atostogas, sprendžia iškilusius klausimus. Šioje įstaigoje Daiva ėmė interviu iš dviejų gyventojų, iš kurių sužinojome kaip jiems sekasi gyventi savarankiškai, organizuoti laisvalaikį, tvarkyti finansus ir buitinius dalykus. Vėliau vykome pietauti į BISTRO kavinę. Joje dirba ir aptarnauja lankytojus žmonės su negalia. Čia Samanta nusprendė paimti interviu iš dviejų darbuotojų, norėdama sužinoti kaip jie susirado šį darbą, kaip sekasi dirbti ir ar patinka šis darbas.

Kitą IB įstaigą lanko žmonės su negalia, kurie gyvena su tėvais. Čia Martina, įstaigos vadovė, papasakojo apie glaudžius santykius tiek su lankytojais tiek su jų tėvais, parodė nuotraukas iš jų gyvenimo ir kelionių kartu.

Trečioji IB įstaiga, kurioje mes buvome, suteikia butus žmonėms su negalia, kur jie savarankiškai gyvena, o socialinė darbuotoja aplanko juos esant poreikį. Šioje įstaigoje mes apsilankėme antradienį, kur, tradiciškai, pas juos vyksta bendras darbuotojų ir gyventojų susirinkimas. Ten jie aptaria iškilusius klausimus, dalinasi patirtimi, bendrauja ir papasakoja, kaip jiems sekasi. Kadangi tą dieną buvo nuostabus oras, mes visi išėjome piknikauti į šalia esantį parką. Buvo smagu paragauti jų iškepto pyrago ir atsigerti kavos. Daiva čia sutiko savo seną pažįstamą Vilį, su kuriuo vėliau žaidė bočą.

Apsilankėme ir dirbtuvėse, kur dirba žmonės su protine negalia. Čia dirbami įvairūs darbai, kuriuos suteikia verslininkai. Buvo įdomu pažiūrėti, ką jie dirba ir su kokiais iššūkiais susiduria. Kiekvienos dienos pabaigoje turėjome įsivertinti save, kas mums pavyko, o kas sekėsi sunkiau. Dalyvavome ir konferencijoje, kur susitikimo su Švedijos, Prancūzijos, Lenkijos, Turkijos, Graikijos partnerių organizacijų atstovais.

Vokietijoje mes ne tik dirbome, bet ir turėjome galimybę pažini šalies kultūrą. Apžiūrėjome Oberursel miesto, kuriame mes gyvenome, senamiestį, aplankėme Hessen parką, kur susipažinome su Vokietijos istorija, pamatėme įdomius, senovinius namus, ragavome tradicinius patiekalus. Savarankiškai traukiniais nuvykome į netoliese esantį Frankfurtą.

Labai džiaugiamės, kad IB organizacija mus priėmė šiltai ir svetingai. Mes išvykome su neišdildomais įspūdžiais, su pilnu patirties bagažu, įgijome savarankiškumo.

Projekto susitikimą Samanta apibūdino taip: Šio projekto metu pamačiau kaip dirba įstaigos, kaip gyvena kitos šalies kolegos, aplankiau Vokietijos miestus, įgijau patirties kaip keliauti. Šis projektas ir kelionė man labai patiko.

O Daivos įspūdžiai tokie: Vokietijoje, SIA projekte, man labai patiko mokytis savarankiškumo, sužinoti, kaip dirbti komandoje, dalyvauti konferencijoje. Projekto metu įgavau naujos patirties, pamačiau kitos šalies įstaigas ir jos gyventojus, susipažinau su Vokietijos kultūra ir istorija. O smagiausia, kad turėjau galimybę susitikti su draugu.

JDC darbuotoja DIANA T.