DALIJIMASIS GERĄJA PATIRTIMI – MŪSŲ SĖKMĖS RODIKLIS

„Niekas nežino tiek daug, kad negalėtų pasimokyti iš kitų ir niekas nežino tiek mažai, kad negalėtų pamokyti kitus“   Daniel Reys.

 Vykdydami savo veiklą, nuolat ieškodami jos tobulinimo būdų bei priemonių, ne tik mokomės  iš kitų, bet ir dalinamės savo gerąja patirtimi. Pastebėjome, jog teigiami pokyčiai  vyksta tada, kai bendram tikslui susitelkiame visi. Kiekvienas gali  išsakyti  savo nuomonę, interpretacijas, pastebėjimus  ir  pateikti siūlymus  kaitai. Tik per praktinę patirtį išgryninami patys efektyviausi darbo metodai bei atrandami tinkami darbui su paslaugų gavėjais įrankiai.

Vienas iš mūsų gerosios patirties rodiklių yra individualus JDC paslaugų gavėjų planas (ISGP). Jis skirtas atliepti ir įgyvendinti  individualius paslaugų gavėjų poreikius. Jo kūrimas buvo nelengvas procesas. Darbuotojų komanda grupinių diskusijų metu analizavo įvairius plano sudarymo variantus, buvo, rodos, išgrynintos itin svarbios jo sritys, tačiau pradėjus taikyti praktikoje, atsirasdavo nenumatytų neatitikimų ir neaiškumų pildyme. Planas buvo keistas ne kartą ir tik bandant praktiškai ištobulintas tiek, kad tapo aiškiai suprantamas paslaugų gavėjams bei atliepiantis jų  individualius poreikius.

Mūsų ISGP koreliuojasi su įstaigos gyvenimo kokybės gerinimo bei įgalinimo koncepcijomis ir jį naudojame kaip paslaugų gavėjų gyvenimo kokybės ir įgalinimo kaitos vertinimo įrankį. Jo pildymo  procesas prasideda nuo paslaugų gavėjų individualaus tikslo išsikėlimo. Tada jau apsprendžiami gyvenimo kokybę užtikrinantys veiksniai:

§  asmeninis tobulėjimas, tai savęs pažinimas, savirealizacija bei sąveika, atsakome  pildant į paprastus ir suprantamus klausimus : kodėl aš to sieksiu, kaip ir kur tai darysiu, kokį būdą tikslo įgyvendinimui pasirinksiu.

§  Gerovės veiksniu vertiname emocinę ir fizinę gerovę, matuodami pasitenkinimo lygį bei naudą sveikatai.

§  O  Integracijos veiksniu apsprendžiame socialinės atsakomybės sritį, atsakydami į klausimą -  kuo aš būsiu naudingas, lygiavertis bendruomenės narys.

Vertinimui pasirinkome penkių balų sistemą su konkrečiais apibūdinimais  ir padalijome į dvi dalis, t. y. procesinį ir emocinį vertinimą.

Vertiname du kartus į metus, nes taip galime sekti individualaus plano įgyvendinimo pokytį ir priimti reikiamus sprendimus.

Įgalinimą galime matuoti įvairiais įrankiais, padedančiais fiksuoti paslaugų gavėjų mokymąsi, tobulėjimą, stiprybių stiprinimą, gebėjimų ugdymą ir daromą pažangą.

Džiaugiamės susikūrę efektyvų, jau patikrintą praktiškai  darbui su paslaugų gavėjais  individualų socialinės globos planą. Paslaugų gavėjai noriai jį pildo savarankiškai ar su darbuotojų pagalba, o aiškiai suprantamos sritys  kelia motyvaciją tikslo įgyvendinimui.

Dalijimasis gerąja patirtimi mums yra vienas iš daugelio svarbių veiksnių, kai kalbame apie daromą pažangą ar vertiname savo įstaigos profesionalumą. Dalindamiesi su kitais mes ne tik žengiame į priekį, džiaugiamės sėkme, bet ir suteikiame  galimybę naudoti, pritaikyti mūsų  darbo metodus bei įrankius. Tad gal ir jūs, kolegos,  norite pasinaudoti mūsų sukurtu  individualios globos planu savo sėkmingam darbui?

Būtume dėkingi, jei naudodami mūsų planą  nurodytumėte autorių – Jaunuolių dienos centrą.

JDC  darbuotoja JOLANTA S.

GERAS IR BLOGAS ELGESYS TEATRO STUDIJOJE

Kiekvienam iš mūsų yra aktualu geras ir blogas elgesys, su šiais reiškiniais mes susiduriame kiekvieną dieną. Todėl Jaunuolių dienos centre labai aktualu pažinti gerą ir blogą elgesį. O kur daugiau, jei ne Jaunuolių dienos centro teatro studijoje galime atskleisti emocijas ir atpažinti gerą ir blogą elgesį. Geras elgesys mums padeda jaustis gerai, būti tolerantiškam su kitais, o blogas – atstumia kitus, gali įskaudinti, įžeisti ir galiausiai pats jautiesi dėl to blogai.

Taigi, teatro studijoje sukūrėme naują metodą – gero ir blogo elgesio kubą, kuriame ant kiekvienos kubo sienos yra sudėliota po keturis paveikslėlius, kurie simbolizuoja gerą arba blogą elgesį. Paslaugų gavėjas, išmesdamas kubą turi pasirinkti vieną iš jų. Pavyzdžiui, paveikslėlyje pavaizduota kaip žmogus padeda nešti senyvo amžiaus žmogui pirkinius arba kaip draugas padeda kitam, nes vienas iš jų susižeidė koją. Taip pat galima rinktis suvaidinti draugo gimtadienį, paguosti bičiulį, kaip jam būna liūdna, o gal tiesiog įteikti gėlių. Paslaugų gavėjas pasirenką draugą ir bando suvaidinti trumpas situacijas. Taip pat ir su blogo elgesio paveikslėliais. Lankytojas renkasi, kurią situaciją suvaidinti. Pavyzdžiui, paslaugų gavėjas gali suvaidinti kaip jis ignoruoja draugą, nenori su juo bendrauti, pykstasi ar šaukia vienas ant kito. Dažnai jie iškarto pasako, kad nenori vaidinti „blogiečio“, nes lankytojai žino, jog negalima pastumti draugo, šaukti ant jo ar kaip nors kitaip pakenkti. Bet teatras mums leidžia suvaidinti „blogiečius“ ir „griečiaus“. Veiklos pabaigoje mes aptariame, kaip jautėmės vaidindami „gerus“ ar „blogus“, kokias emocijas mums kėlė šie vaidmenys ir kaip gali būti realiame gyvenime.

Galiausiai nusprendžiame – nustumti blogą elgesį į šalį, stengtis būti gerais žmonėmis ir būti draugiški vieni kitiems.

JDC darbuotoja AIDA V.