Netrukus duris atvers „Harmonijos miestas“ – naujas kompleksinių paslaugų centras vaikams su negalia ir jų šeimoms

 „Harmonijos miestas“ – modernus, šiuolaikiškas kompleksinių paslaugų centras, skirtas vaikams su negalia ir jų šeimoms. Tai ne tik vieta, kur bus teikiama profesionali pagalba – tai erdvė, kurioje kiekvienas vaikas ir jo artimieji galės jaustis suprasti, palaikomi ir svarbūs.

Centras įkurtas žalioje miesto vietoje, gamtos apsuptyje. Erdvės šviesios, atviros ir pritaikytos vaikams su skirtingais poreikiais. „Harmonijos miestas“ yra ne tradicinis pastatas su koridoriais ir kabinetais – čia bus įgyvendinta miesto koncepcija, kurioje erdvės kuriamos kaip mažos gatvės, aikštės ir skersgatviai. Vietoj standartinių kabinetų kiekviena specialisto darbo vieta bus vadinama kaip namas, pavyzdžiui, psichologo kabinetas vadinamas „Paslapčių namais“, o logopedo – „Kalbos namais“. Tokia koncepcija ne tik suteiks jaukumo ir draugiškumo pojūtį, bet ir padės vaikams bei šeimoms jaustis labiau įsitraukusiems ir laisvesniems bendraujant. Ši inovatyvi aplinka skatins kūrybiškumą, savarankiškumą ir bendruomeniškumą – ji sukurta taip, kad kiekvienas lankytojas galėtų atrasti savo kelią „Harmonijos mieste“ ir jaustis tikra šio miesto dalimi.

Nuotrauka: "Infes"

„Harmonijos miestas“ pasiūlys platų paslaugų spektrą, kuris bus pritaikytas individualiems poreikiams. Čia dirbs tokie specialistai kaip – psichologai, logopedai, terapeutai – teiks konsultacijas, padės spręsti kalbos, motorikos, emocinės ir socialinės raidos iššūkius. Veiks dienos užimtumo centras, kuris skatins vaikų savarankiškumą, lavins įgūdžius per žaidimus ir kūrybines veiklas. Svarbi ir laikino atokvėpio paslauga, suteiksianti tėvams galimybę pailsėti, žinant, kad jų vaikas saugioje aplinkoje gauna reikalingą priežiūrą ir dėmesį. Be to, centre bus organizuojamos emocinės paramos grupės, kuriose šeimos galės dalintis patirtimi, rasti bendraminčių ir įveikti kasdienius iššūkius kartu.

Nuotrauka: Panevėžio socialinių pokyčių centras

Liepos mėnesį vykusi neformali bendruomenės šventė „Harmonijos vasara“ tapo pirmuoju tiltu į naujas pažintis ir šiltus pokalbius. Nepaisant vasariško lietaus, „Solidari kava“ kvietė paragauti kvapnios kavos, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ komanda vaišino gardžiais vafliais, o „Raudona teta“ kvietė žaisti ir ragauti saldžią cukraus vatą.

Nuotrauka: Panevėžio socialinių pokyčių centras

Kol kas durys dar užvertos, bet pasiruošimas finišo tiesiojoje. Netrukus bus ir oficialus atidarymo renginys – kviesime į susitikimą su specialistais, veiklomis vaikams ir nuoširdžia švente tiems, kurie čia ateis ne kartą.

Daugiau apie projektą rasite čia: https://www.facebook.com/infes/videos/1068892364576941/

Panevėžio socialinių pokyčių centro darbuotoja AURIMA B.

Solidarumo kava: kai įgaliname stiprybes

Solidarumas, įtrauktis ir aktyvus pilietiškumas – tai vertybės, kurios ne tik įkvepia, bet ir keičia visuomenę. Panevėžio socialinių pokyčių centre įgyvendintas penktasis Solidarumo kavos projektas buvo ypatingas – kitoks nei ankstesni, išskirtinis savo komandos sudėtimi, veiklomis ir paliktais pėdsakais.

Šį projektą įgyvendino šeši komandos nariai – jauni, energingi, kupini idėjų žmonės. Tai buvo tiek asmenys su negalia, siekiantys keisti visuomenės požiūrį, tiek aktyvios Panevėžio kolegijos socialinio darbo studentės, norinčios skleisti solidarumo žinią. Šis unikalus tandemas sukūrė ne tik stiprią komandą, bet ir atvėrė erdvę tikram bendradarbiavimui, kur kiekvienas narys galėjo atskleisti savo stiprybes.

Projekto metu komanda dalijosi ne tik darbo įgūdžiais – jie kartu mokėsi kantrybės, bendravimo, pasitikėjimo vieni kitais. Skleidėme žinią apie įvairovę, įtrauktį ir lygių galimybių svarbą. Kavos puodelis čia tapo simboliu – ne tik tvarumo (naudoti valgomi puodeliai ir šiaudeliai), bet ir ryšio tarp žmonių. Kava buvo būdas kalbėti apie svarbius dalykus: apie draugystę, pagarbą ir solidarumą.

Projektas paliko daugybę įkvepiančių istorijų – bendrystės, pokyčių, asmeninio augimo. Mes džiaugiamės šio projekto sėkme ir nekantraujame pradėti naujus darbus. Nes tikėdami žmonėmis ir veikdami kartu, galime kurti stipresnę, teisingesnę visuomenę.

Solidarumo projektai kuria vertę ne tik jų dalyviams, bet ir visai visuomenei.

Sekite naujienas Facebook: https://www.facebook.com/Solidarikava

Panevėžio socialinių pokyčių centro darbuotoja AUŠRINĖ T. 

Savanorystė be sienų: kai draugystė tampa tiltu tarp pasaulių

 „Draugai yra tie, kurie mane išklauso, net jei nekalbu tais pačiais žodžiais“, – taip apie savo patirtį su savanoriais kalba Paulius, vienas iš Panevėžio socialinių pokyčių centro lankytojų. Jau daugelį metų centras, kuris atveria duris žmonėms su negalia, tampa ir tarptautinės savanorystės tiltu – jungiančiu skirtingas šalis, kultūras, ir širdis.

Šiuo metu centro kasdienybę praturtina dvi ypatingos savanorės – Yasmin iš Vokietijos ir Ana iš Ispanijos. Jos atvyko į Lietuvą pagal Europos solidarumo korpuso programą – norėdamos prisidėti prie socialinės gerovės kūrimo ir pačios įgauti prasmingos gyvenimo patirties.

Yasmin, kilusi iš Heidelbergo, sako, kad renkantis savanorystės projektą jai svarbiausia buvo ne vietovė, o galimybė dirbti su žmonėmis, turinčiais negalią. „Panevėžys tapo atradimu – mažesnis miestas, bet labai nuoširdus. Nors iš pradžių atrodė viskas nepažįstama, jau po kelių savaičių pradėjau jaustis kaip namie“, – dalijasi ji.

Ana iš Ispanijos pasakoja, kad Panevėžį pasirinko dėl galimybės padėti – būtent darbas su suaugusiais su negalia ją labiausiai motyvavo. „Man rūpėjo ne turistinė kryptis, o tai, kur galėsiu būti naudinga. Čia pamačiau, kaip kiekvienas žmogus – unikalus, stiprus, nusipelnęs matomumo.“

Abi savanorės prisipažįsta – iš pradžių ne viskas buvo lengva. Kalbos barjeras, šaltis, kitokia virtuvė. Tačiau šiltas centro bendruomenės priėmimas, nuoširdus kolegų palaikymas ir patys centro lankytojai greitai pakeitė visus sunkumus į naujas draugystes.

„Mokiau akrobatikos! Niekada negalvojau, kad mano senas hobis taps tokiu smagiu užsiėmimu čia, – pasakoja Yasmin. – Ir svarbiausia – visi dalyviai šypsojosi, dalyvavo, drąsinosi. Tai buvo mano laimės akimirka.“

Ana atsimena, kaip žaidimų diena pakeitė atmosferą: „Buvo tiek juoko, tiek džiaugsmo. Jie pradėjo daugiau kalbėti, atsivėrė. Atrodo, kad tikrai tapome viena komanda.“

Patys centro lankytojai savanores vadina ne „užsienietėmis“, o draugėmis.

„Ana moka pasijuokti, moka išklausyti. Ji – mano dienos šviesa.“ (Kotryna)

„Yasmin labai moka su mumis bendrauti. Nors kalbame ne ta pačia kalba, bet jaučiu, kad rūpiu.“ (Vidas)

„Man patinka, kai kartu gaminame valgį. Ana išmokė mus ispaniškų žodžių. Aš ją išmokiau sakyti 'ačiū'!“ (Inga)

Draugystė čia – ne formalumas, o kasdienybės dalis. Savanorės kartu eina į renginius, švenčia šventes, dalinasi patiekalais, šypsenomis ir nuoširdžiais pokalbiais.

Abi merginos tvirtina – ši patirtis paskatino dar labiau domėtis įtrauktimi ir socialiniu teisingumu. Yasmin sako, kad dabar mato, kaip trūksta galimybių žmonėms su negalia gyventi savarankiškai. „Daugelis iš jų tikrai galėtų daugiau – jei tik visuomenė leistų“, – sako ji. O Ana priduria: „Tikiu, kad svarbu ne kalbėti už žmones su negalia, o kalbėtis su jais. Jie turi savo balsą – ir jis svarbus.“

Nors savanorystė baigsis, liks ryšiai, prisiminimai, o gal – ir naujos kryptys gyvenime. Yasmin svarsto apie socialinį darbą, Ana – apie grįžimą į Lietuvą. O centro bendruomenė jau dabar žino – šios dvi merginos paliko ne tik pagalbos pėdsaką, bet ir širdies šilumą.

Panevėžio socialinių pokyčių centro darbuotoja  EGLĖ G.