Jaunuolių Dienos Centras, esantis Panevėžyje, kartu su ilgamečiais
partneriais, iš Ispanijos, vykdė Erasmus+ jaunimo mainų projektą "Kitoks!?".
Projekto pagalba mes pažinome, ieškojome ir atradome panašumus ir skirtumus tarp
skirtingų tautybių žmonių, skirtingų kalbų, kultūros, praeities ir dabarties.
Projektas leido suprasti, kad kitoks žmogus yra išskirtinis ir vienintelis, ir
kad KITOKS gali būti ne tik proto negalios žmogus.
Svečiai atvykę į Lietuvą
buvo supažindinti su gamta, kultūra, tradicijomis, istorija bei žymiomis
ir lankytinomis Lietuvos vietovėmis. Jaunimo mainai vyko Šventojoje. Per penkias projekto dienas proto negalios
jaunimas bei įgalus jaunimas iš skirtingų šalių, aplankė daug kultūrinių,
istorinių vietų: užpustytas kopas, smėlio laikrodį, raganų kalną, delfinariumą,
gintaro muziejų. Aplankę Šventosios, Palangos
miestus, projekto partneriai turėjo galimybę susipažinti su lietuvių kalba,
dainomis, mitologija, simboliais. Lietuviškos simbolikos ieškojome net pramogų
parkuose. Suorganizavome tarpkultūrinę dieną, kurios metu pristatėme savo šalis
bei ragavome tradicinio maisto: lietuviškos duonos, giros, skilandžio, o
svečiai mus pavaišino ispaniškais vytintais kumpiais, dešromis, sūriu,
pademonstravo tradicinių žaidimų, pristatė savo kultūrą.

Praėjus mėnesiui po susitikimo Lietuvoje laukė kelionė į
Ispaniją. Visi labai nekantravome vėl susitikti su savo draugais bei kuo
greičiau sužinoti daug naujo ir įdomaus apie Ispanijos istoriją, papročius,
palyginti panašumus ir skirtumus tarp šalių.
Lietuvių komanda
nuvykusi į Ispaniją buvo pasitikta svetingai. Mainų metu teko aplankyti kelis
miestus, palyginti skirtingą architektūrą, kraštovaizdį. Pamatėme, kaip jų
organizacijoje vykdomos veiklos, kurios padeda
finansiškai išsilaikyti organizacijai. Svečiavomės įstaigos padaliniuose,
matėme, kaip vyksta darbas dienos centre.
Ispanijoje veiklų dienos taip pat buvo suskirstytos temomis: tarpkultūrinė,
architektūrinė, šeimos, magijos, sporto dienos.

Dalyvavome orientacinėje komandinėje užduotyje, kurios metu
mišrios komandos pasinaudodamos žiūronais turėjo pamatyti bei suskaičiuoti kuo
daugiau paukščių. Šią veiklą vykdėme prie dirbtinio ežero, kuris yra saugomas
dėl retų paukščių populiacijos. Katalonai
labai didžiuojasi šia vietove, nes Ispanijoje nėra daug ežerų. Pasigrožėti
paukščiais ir gamta žmonės atvažiuoja net iš Barselonos. Nustebome išvydę
gandrus juk tai mūsų nacionalinis paukštis, o jie gyvendami svetur nesiruošė
išskristi į šiltus kraštus, nes jiems ten šilta tiek vasarą tiek žiemą.

Didžiausią įspūdį projekto dalyviams padarė Ispanijos gamta –
kalnai. Sportinis pasivaikščiojimas kalnuose, tai tradicinis sportas Katalonijos
gyventojams. Teko ir mums patirti šį malonumą bei išbandyti savo jėgas kopiant
siaurais kalnų takeliais. Ne vienas jaunuolis su baime žvelgė žemyn bei
pareikalavo iš savęs stiprybės bei daug jėgų, kad nugalėtų aukščio baimę bei
pasiektų bendrą tikslą, nepaliekant silpnesniųjų. Šis išbandymas pakeitė tiek
įgalių tiek neįgalių projekto dalyvių mąstymą apie komandinį darbą bei padėjo
suvokti pasitikėjimo vieni kitais prasmę.
Švenčiausia vieta Ispanijoje – Montserato kalnas ir jame
esantis vienuolynas, pastatytas prie uolų. Čia
galima apžiūrėti Baziliką, vidinį kiemą, vienuolyno pastatus, biblioteką. Pagrindinis Montserato vienuolyno akcentas –
Juodosios Madonos statulėlė. Manoma, kad ją palietus išsipildo norai ir
svajonės. Funikulieriumi pasiekus aukščiausią tašką grožėjomės nuostabia
Katalonijos regiono panorama. Einant į bažnyčia mus pasitiko galingas varpų gaudesys.
Ispanų bažnyčios skiriasi nuo lietuviškųjų - tai buvo dar vienas iš daugelio
skirtumų. Vakarą, prieš keliaujant, namo vyko atsisveikinimo vakarėlis. Dalyvavo
ne tik projekto dalyviai, bet ir partnerių tėvai. Iš jų sulaukėme padėkos už
svetingumą Lietuvoje. Smagu ir gera buvo matyti laimingus tėvus, bei visus
projekto dalyvius. Apsikeitę suvenyrais bei rankų darbo dovanomis daugelis
susigraudino ir nubraukė ne vieną ašarą, nes projektas baigėsi ir teks skirtis
su jau labai gerais tapusiais draugais bei grįžti vėl į kasdienybę. Projekto
dalyvių bei jų artimųjų ašaros buvo pati nuoširdžiausia reakcija ir pati
geriausi padėka organizatoriams.
Mainų projektas „Kitoks!?“ visiems jo dalyviams suteikė
galimybę pažinti, atrasti, palyginti, dvi šalis, kultūras, pomėgius,
nudžiugino, kad turime bendrų bruožų, pomėgių, tradicijų. O svarbiausia
turėjome galimybę aplinkiniams parodyti, kad proto negalios žmogus nėra kitoks,
kad kitokie gali būti ir visi aplinkiniai. Tiek dėl savo išvaizdos, plaukų
spalvos, tautybės, tradicijų, istorijos ir begalės kitų priežasčių. Svarbiausia,
kad proto negalios jaunuolis projekto metu turėjo galimybę pasijusti svarbiu
bei įgaliam jaunimui padėti suprasti, kad jie gali tapti bei išlikti labai
gerais ir ištikimais draugais.
Projekto
dalyvė Aistė N.