 |
| JAUNUOLIŲ DIENOS CENTRO KOLEKTYVAS |
Ši istorija – nepaprasta, nes apie įdomų gyvenimą
pasakojama čia
Tad truputį surimtėkim ir klausyt pradėkim:
Pačiame miesto centre, kur Laisvės aikštė ir Senvagė
pasiekiamos ranka, vingiuoja Kranto gatvė visiems atvira.
Kažkas čia užsuka į „Krantolį“, kažkas tik pralekia į
tolį.
Kažkas „Čia“ parduotuvėj apsilanko, o kai kurie
specialiąją mokyklą lanko.
Tačiau prie gatvės išdidžiai, stūkso toks pastatas ramiai.
O antrame aukšte, ne taip jau ir aukštai,
įsikūrus įstaiga, viliojanti linksmais garsais.
Jaunuolių dienos centras ji vadinas
ir renkasi į ją – ypatingas jaunimas.
Kiekvieną dieną, jau anksti iš ryto,
direktorė
Lina lyg vijurkas į
darbą ritas.
Ir tik pravėrusi įstaigos duris,
jau turi planą –
kas kur bus, kas vyks.
Ji sėdasi į minkštą krėslą
ir prie kompiuterio vis dirba, dirba, kol jėgos jos išblėsta.
7.30 – atgyja centras pamažu.
Jis tampa tiesiog
veiklų gigantu.
Štai pasirodo čia Pirmokai!
Namų ruošos jie profai.
Kad kasdienybė taptų neprasta
ir akį džiugintų puiki aplinka –
jie mokos serviruoti, būt mandagiais ir svečiams
asistuoti.
Papuošti aplinką moderniai, paruošti kavą subtiliai.
Kept pyragus skanius ir dieviškais kvapais viliot
visus...
Jei kalbam apie centrą atvirai,
tai žino juk visi seniai,
kad jeigu nori persodinti gėlę,
ar ant stalo padėti naują dubenėlį,
tai užsuk į keramikos dirbtuvėlę,
kur dirba antrokai
kaip pašėlę:
Jie minko molį tarsi minkštą tešlą
ir jų rankose gimta gražiausi raštai.
Taškelis po taškelio, brūkšnelis po brūkšnelio ir glazūra
kelia gaminio kartelę.
Jie džiaugiasi savais darbais kiekvieną dieną
ir jų produktai džiugina ne vieną...
Jei manot, kad svarbu tik papuošti namai,
tai patikėkit – klystate, tikrai.
Užsukę jūs į 3 -čią
grupę, liksit truputį apstulbę.
Čia gimsta paprastai – kruopštūs juvelyriniai gaminiai.
Ramiai susėdę, susikaupę,
trečiokai veria karoliukus lyg meistrai suaugę.
Ramus, jaukus darbas juk ramina
ir padeda įvesti discipliną.
O veliant vilną, tai tikrai,
atgyja rankos lyg sparnai.
Jos dirba visu pajėgumu
ir vilna tampa tvirtu gaminiu.
O po veiklos tu supranti, kad pečių raumenis turi...
O kur dar modelinas visagalis –
išmoksit sukurt ne vieną dekoro detalę.
Tad pasipuošite – tikrai, nes grožis
juk prasideda išoriškai...
Jei jums truputį liūdna, ar prastai miegojot,
tai ne bėda, tiesiog pakvieskim ketvirtą grupę čia.
Jie geros nuotaikos nešėjai,
apsiginklavę instrumentais – groja kaip pašėlę.
Jie supažindins su instrumentų gausa
ir išmokys groti net jei ir prasta klausa.
Vadovės kantriai diriguoja, o muzikantai skambiai
uždainuoja.
Ir nuotaika atgyja nejučia, apie miegą nėra kada galvoti
čia...
Visi mes žinom, kad tikrai,
kiekvienas mėgsta leist laiką prie kompiuterio ilgai.
Tad kviečiam tuos, kurių šita sritis –
o informatikai pas mus – penktokai.
Protingi, apsiskaitę – naršo interneto platybėse kaip
pakvaišę.
Jų rankose kompiuterio pelė, kaip smalsaus gyvenimo
vedlė.
Jie sėdi prie monitoriaus susikaupę, įdėmiai
ir jiems pasiekiami dirbant pirštukais visi įdomiausi
tinklai...
O, kad akys nepaskaustų ir spinduliuotė nebūtų pavojingai
nesaugi,
pakvieskime – Šeštokus,
kurie gyvena menų srity.
Dailininkai pas mus – inteligentiški, labai susimąstę ir
rimti,
nes kurti meną gali ne visi.
Jų rankose
teptukai – jie judesy.
Potėpis po potėpio ir gimsta kūrinys,
puikiausios
spalvos ir formų derinys.
O dar juk dekupažas – taip mėgstamas visų,
nes daiktai gali atgimti visai kitu pavidalu.
Jų veikloj net akmenys prabyla,
po dekupažo technikos jie keičia stilių.
Tačiau dailiokai išdidžiai savo kūriniais džiaugiasi
visada tyliai...
Bet jeigu jums pabodo kurti pasyviai,
prašom prisijungti prie sportininkų septintokų, tikrai.
Jie juda visą dieną ir užkrečia gera nuotaika
kiekvieną:
vienas du, vienas du, sukti lanką visiškai nesunku.
Pamėtyt kamuolį – aukštai, aukštai.
Pažaist petankę – atidžiai.
Paėmus hantelius –
pagerint raumenyną ,
o nuvažiavus į varžybas – laimėt geriausią prizą...
Tačiau jei norit
būt nufotografuoti gražiai –
prašom užeiti į 9-intą grupę atvirai.
Čia verda darbas
įdienojus,
jaunimas dirba – fotografuoja:
iš vienos pusės, iš kitos, pritūpę, pasilenkę –
jie valdo fotoaparatą, dideliam malonume paskendę.
Nors ši veikla dar visai nauja,
tačiau pavergė jaunimą nejučia.
Čia galima išmokti įmantrybių ir išgauti – tobulybę...
Jeigu sutinkat pajudėti kiek kitaip,
pakvieskime Dovilę paprastai.
Ji čiups vežimą ir pradės pratimą:
lieps išsitiesti, pasilenkti, pakreipt galvelę, sulenkti
kelią.
Darys ji jogą individualiai ir privers pasijusti - neįprastai.
Išves jus pasivaikščiot ir neleis be tikslo klaidžiot...
Po jogos ir pasivaikščiojimų išlavėję, atsipalaidavę
užsukite pas Faustą
prie specialių kortelių.
Ji pasirenka jaunuolį bet kurį ir susikaupusi, labai
rimtai,
mokina įvairių dalykų taip pat individualiai.
Jei sekasi sunkiau kalbėti, ar mąstyti
spec. priemonių ir metodų pagalba, visai įmanoma tai
pataisyti.
Kad būtų čia miela ir jauku
švaros komanda
dirba smarkiu tempu.
Kaip vėjas rudenio smarkus
Ingutė skirsto darbus individualius.
Pasiima švaros komandos narį
ir pradeda tvarkyti po kampelį...
Tarp visų dirbančių žmonių,
Ritutė
praskrieja savo
įprastu ritmu.
Ji spėja ir pašluoti, sutvarkyti,
padėt jaunuoliams ir gerą patarimą pasakyti...
O jeigu reikia kokį dokumentą sutvarkyti
sekretorės Rasytės
būtina paprašyti.
Ji atsisėdus savo kabinete,
atspausdins ką reikia ir nukreips reikalinga linkme...
Kad puikiai klostytųsi įstaigoj visi finansiniai reikalai
Aldona dirba savo kabinete įlindus giliai.
Savojoj skaičių karalystėj, ji niekada nepasiklysta.
O pykdyti juk niekas jos nedrįsta,
nes geriau jau šypsotis jai plačiai, kad tik laiku būtų
pervesti pinigai...
Kiekvienais metais, paprastai,
atvyksta į įstaigą savanoriai
– svečiai.
Jie jauni, iniciatyvūs, linksmi
ir šypsosi plačiai, plačiai,
nes nori, kad
lietuviai juos priimtų nuolankiai.
Jie vaikšto, viską apžiūrinėja ir prisijungę prie visų,
randa sau mėgstamų veiklų...
Bet jei iškilo
įstaigoje problema
pakvieskime mes Aidą
čia.
Ji mikliai viską sutvarkys,
nespėsit net atmerkt akis.
Jei reikia – prekių nuvažiuos,
protingų patarimų duos ir kelionėj asistuos.
Suremontuos spintelę, suras reikalingą detalę.
Jei reikia – keps, nupieš ir tiesą pasakys,
kaip tikras centro tvarkdarys...
Kad būtų viskas tobula ir
tvarkoje,
apžiūri Aistė lėkdama.
Pasako informaciją, nurodo problematiką
ir rūpinasi gera reputacija...
O, kad visi pasiektų centrą saugiai,
rūpinasi vairuotojas Alfonsas
labai.
Pirmyn, atgal vežioja jis kiekvieną
ir gauna šypseną
ne vieną.
Judėti keliu juk visiems smagu,
klausant garsių radijo
garsų...
Dar reikia pasakyti, jog ne taip jau ir retai,
užsuka pas mus į centrą tėveliai ir svečiai.
Jie stebisi viskuo ir džiaugiasi labai, labai,
kaip čia visiems gerai...
Gyvenam mes tikrai gerai
nes šokame, vaidiname ir ne tik tai.
Važiuojame visur, keliaujame
ir visaip pramogaujame.
Patikėkit – esame laimingi
apsikabiname, mylime viens kitą ir jaučiamės reikalingi.
Bet noriu aš paklausti jus tikrai, ar mylit savo šiuos
antrus namus labai ?
Aš negirdžiu! Dar garsiau!!! Noriu išgirst, kad būtų
tikriau!!!
Ar žinot, kiek metų, kiek ilgai, gyvuoja ši įstaiga
paprastai?
Sakykit, mielieji, ar ši diena mums įprasta?
Kas pasakys, ko susirinkom čia ?
Gimtadienis? Tikrai? Tai kur Gimtadienio varpai?
Sušukim – garsiai, garsiai – iš visos širdies – tegu visi
mus girdės ir pavydės !
 |
| JDC gimtadienis |
SU GIMTADIENIUUUUUUUU!!!!!!!
JDC darbuotoja JOLANTA S.