JAUNUOLIŲ DIENOS CENTRO ISTORIJA

JAUNUOLIŲ DIENOS CENTRO KOLEKTYVAS

Ši istorija – nepaprasta, nes apie įdomų gyvenimą pasakojama čia  

Tad truputį surimtėkim ir klausyt pradėkim:

Pačiame miesto centre, kur Laisvės aikštė ir Senvagė pasiekiamos ranka, vingiuoja Kranto gatvė visiems atvira.

Kažkas čia užsuka į „Krantolį“, kažkas tik pralekia į tolį.

Kažkas „Čia“ parduotuvėj apsilanko, o kai kurie specialiąją mokyklą lanko.

Tačiau prie gatvės išdidžiai, stūkso toks pastatas  ramiai.

O antrame aukšte, ne taip jau ir aukštai,

įsikūrus įstaiga, viliojanti linksmais garsais.

Jaunuolių dienos centras ji vadinas

ir renkasi į ją – ypatingas jaunimas.

Kiekvieną dieną, jau anksti iš ryto,

direktorė Lina lyg  vijurkas į darbą ritas.

Ir tik pravėrusi įstaigos duris,

jau turi  planą – kas kur bus, kas vyks.

Ji sėdasi į minkštą krėslą

ir prie kompiuterio vis dirba, dirba, kol jėgos jos  išblėsta.

7.30 – atgyja centras pamažu.

 Jis tampa tiesiog veiklų gigantu.

Štai pasirodo čia  Pirmokai!

Namų ruošos jie profai.

Kad kasdienybė taptų neprasta

ir akį džiugintų puiki aplinka –

jie mokos serviruoti, būt mandagiais ir svečiams asistuoti.

Papuošti aplinką moderniai, paruošti kavą subtiliai.

Kept pyragus skanius ir dieviškais kvapais viliot visus...

Jei kalbam apie centrą atvirai,

tai žino juk visi seniai,

kad jeigu nori persodinti gėlę,

ar ant stalo padėti naują dubenėlį,

tai užsuk į keramikos dirbtuvėlę,

kur dirba antrokai kaip pašėlę:

Jie minko molį tarsi minkštą tešlą

ir jų rankose gimta gražiausi raštai.

Taškelis po taškelio, brūkšnelis po brūkšnelio ir glazūra kelia gaminio kartelę.

Jie džiaugiasi savais darbais kiekvieną dieną

ir jų produktai džiugina ne vieną...

Jei manot, kad svarbu tik papuošti namai,

tai patikėkit – klystate, tikrai.

Užsukę jūs į 3 -čią grupę, liksit truputį apstulbę.

Čia gimsta paprastai – kruopštūs juvelyriniai gaminiai.

Ramiai susėdę, susikaupę,

trečiokai veria karoliukus lyg meistrai suaugę.

Ramus, jaukus darbas juk ramina

ir padeda įvesti discipliną.

O veliant vilną, tai tikrai,

atgyja rankos lyg sparnai.

Jos dirba visu pajėgumu

ir vilna tampa tvirtu gaminiu.

O po veiklos tu supranti, kad pečių raumenis turi...

O kur dar modelinas visagalis –

išmoksit sukurt ne vieną dekoro detalę.

Tad pasipuošite – tikrai, nes grožis juk prasideda  išoriškai...

Jei jums truputį liūdna, ar prastai miegojot,

tai ne bėda, tiesiog pakvieskim ketvirtą grupę čia.

Jie geros nuotaikos nešėjai,

apsiginklavę instrumentais – groja kaip pašėlę.

Jie supažindins su instrumentų gausa

ir išmokys groti net jei ir prasta klausa.

Vadovės kantriai diriguoja, o muzikantai skambiai uždainuoja.

Ir nuotaika atgyja nejučia, apie miegą nėra kada galvoti čia...

Visi mes žinom, kad tikrai,

kiekvienas mėgsta leist laiką prie kompiuterio ilgai.

Tad kviečiam tuos, kurių šita sritis –

o informatikai pas mus – penktokai.

Protingi, apsiskaitę – naršo interneto platybėse kaip pakvaišę.

Jų rankose kompiuterio pelė, kaip smalsaus gyvenimo vedlė.

Jie sėdi prie monitoriaus susikaupę, įdėmiai

ir jiems pasiekiami dirbant pirštukais visi įdomiausi tinklai...

O, kad akys nepaskaustų ir spinduliuotė nebūtų pavojingai nesaugi,

pakvieskime – Šeštokus, kurie gyvena menų srity.

Dailininkai pas mus – inteligentiški, labai susimąstę ir rimti,

nes kurti meną gali ne visi.

 Jų rankose teptukai – jie judesy.

Potėpis po potėpio ir gimsta kūrinys,

puikiausios  spalvos ir formų derinys.

O dar juk dekupažas – taip mėgstamas visų,

nes daiktai gali atgimti visai kitu pavidalu.

Jų veikloj net akmenys prabyla,

po dekupažo technikos jie keičia stilių.

Tačiau dailiokai išdidžiai savo kūriniais džiaugiasi visada tyliai...

Bet jeigu jums pabodo kurti pasyviai,

prašom prisijungti prie sportininkų septintokų, tikrai.

Jie juda visą dieną ir užkrečia gera nuotaika kiekvieną: 

vienas du, vienas du, sukti lanką visiškai nesunku.

Pamėtyt kamuolį – aukštai, aukštai.

Pažaist petankę – atidžiai.

 Paėmus hantelius – pagerint raumenyną ,

o nuvažiavus į varžybas – laimėt geriausią prizą...

Tačiau  jei norit būt nufotografuoti gražiai –

prašom užeiti į  9-intą grupę atvirai.

Čia verda  darbas įdienojus,

jaunimas dirba – fotografuoja:

iš vienos pusės, iš kitos, pritūpę, pasilenkę –

jie valdo fotoaparatą, dideliam malonume paskendę.

Nors ši veikla dar visai nauja,

tačiau pavergė jaunimą nejučia.

Čia galima išmokti įmantrybių ir išgauti – tobulybę...

Jeigu sutinkat pajudėti kiek kitaip,

pakvieskime  Dovilę  paprastai.

Ji čiups vežimą ir pradės pratimą:

lieps išsitiesti, pasilenkti, pakreipt galvelę, sulenkti kelią.

Darys ji jogą individualiai ir privers pasijusti -  neįprastai.

Išves jus pasivaikščiot ir neleis be tikslo klaidžiot...

Po jogos ir pasivaikščiojimų išlavėję, atsipalaidavę

užsukite pas Faustą prie specialių  kortelių.

Ji pasirenka jaunuolį bet kurį ir susikaupusi, labai rimtai,

mokina įvairių dalykų taip pat individualiai.

Jei sekasi sunkiau kalbėti, ar mąstyti 

spec. priemonių ir metodų pagalba, visai įmanoma tai pataisyti.

Kad būtų čia miela ir jauku  

švaros komanda  dirba smarkiu tempu.

Kaip vėjas rudenio smarkus

Ingutė skirsto darbus individualius.

Pasiima švaros komandos narį

ir pradeda tvarkyti po kampelį...

Tarp visų dirbančių žmonių,

Ritutė praskrieja  savo įprastu ritmu.

Ji spėja ir pašluoti, sutvarkyti,

padėt jaunuoliams ir gerą patarimą pasakyti...

O jeigu reikia kokį dokumentą sutvarkyti

sekretorės Rasytės būtina paprašyti.

Ji atsisėdus savo kabinete,

atspausdins ką reikia ir nukreips reikalinga linkme...

Kad puikiai klostytųsi įstaigoj visi finansiniai reikalai

Aldona dirba savo kabinete įlindus giliai.

Savojoj skaičių karalystėj, ji niekada nepasiklysta.

O pykdyti juk niekas jos nedrįsta,

nes geriau jau šypsotis jai plačiai, kad tik laiku būtų pervesti pinigai...

Kiekvienais metais, paprastai,

atvyksta į įstaigą savanoriai – svečiai.

Jie jauni, iniciatyvūs, linksmi

ir šypsosi plačiai, plačiai,

nes nori, kad  lietuviai juos priimtų nuolankiai.

Jie vaikšto, viską apžiūrinėja ir prisijungę prie visų,

randa sau mėgstamų veiklų...

Bet jei  iškilo įstaigoje problema

pakvieskime mes Aidą čia.

Ji mikliai viską sutvarkys,

nespėsit net atmerkt akis.

Jei reikia – prekių nuvažiuos,

protingų patarimų duos ir kelionėj asistuos.

Suremontuos spintelę, suras reikalingą detalę.

Jei reikia – keps, nupieš ir tiesą pasakys,

kaip tikras centro tvarkdarys...

Kad būtų viskas tobula ir  tvarkoje,

apžiūri Aistė lėkdama.

Pasako informaciją, nurodo problematiką

ir rūpinasi gera reputacija...

O, kad visi pasiektų centrą saugiai,

rūpinasi vairuotojas Alfonsas labai.

Pirmyn, atgal vežioja jis kiekvieną

ir gauna  šypseną ne vieną.

Judėti keliu juk visiems smagu,

klausant garsių radijo  garsų...

Dar reikia pasakyti, jog ne taip jau ir retai,

užsuka pas mus į centrą tėveliai ir svečiai.

Jie stebisi viskuo ir džiaugiasi labai, labai,

kaip čia visiems  gerai...

Gyvenam mes tikrai gerai

nes šokame, vaidiname ir ne tik tai.

Važiuojame  visur, keliaujame ir visaip pramogaujame.

Patikėkit – esame laimingi

apsikabiname, mylime viens kitą ir jaučiamės reikalingi.

Bet noriu aš paklausti jus tikrai, ar mylit savo šiuos antrus namus labai ?

Aš negirdžiu! Dar garsiau!!! Noriu išgirst, kad būtų tikriau!!!

Ar žinot, kiek metų, kiek ilgai, gyvuoja ši įstaiga paprastai?

Sakykit, mielieji, ar ši diena mums įprasta?

Kas pasakys, ko susirinkom čia ?

Gimtadienis? Tikrai? Tai kur Gimtadienio varpai?

Sušukim – garsiai, garsiai – iš visos širdies – tegu visi mus girdės ir pavydės !

JDC gimtadienis

SU GIMTADIENIUUUUUUUU!!!!!!!

JDC darbuotoja JOLANTA S.