Karantinas
užklupo visus netikėtai. Pradžia buvo be galo sudėtinga, daug klausimų,
neaiškumų, sumaišties ir nerimo. Bet šiandien jau daug ramiau. Pradžiugino
gautas žurnaliukas ,,Viltis”. Tik atsivertus pamačiau kvietimą į ,,Pasaka“.
Valio!!! Reiškia mano svajone išsipildys – reiškia aš vėl stovyklausiu, reiškia
aš vėl busiu su savo draugais. Žurnalo viršelio nuotrauka su mano vadovėm ir
draugais dar labiau leido patirti, kaip aš jų visų pasiilgau. Gaila, kad
neradau jokio straipsnelio iš Panevėžio, todėl nutariau, kad pats laikas man
parašyti.
Karantinas man atrodė baisus dalykas.
Nežinojau ką reikės veikti, kuo reikės užsiimti kiek laiko reikės užsidaryti
tarp keturių sienų, kaip ištverti be draugų...
Lankau Panevėžio jaunuolių dienos
centrą, ten man labai patinka, su nekantrumu laukdavau pirmadienio kada galėsiu
lėkti pas draugus. Ilgai liūdėti neteko, pirmiausia sulaukiau skambučių iš
vadovių, kurios drąsino ir ramino, o paskui susitikimai, darbas, pramogos
sukurtose facebook grupėse. Kiekvieną rytą su dešimtokų grupe pradedame
mankšta, kad prasibudintume ir žvaliai pradėtume diena. Dažniausiai mus
mankština vadovės Julija ir Dovilė. Niekada nedarydavau mankštos, bet kartu su
draugais virtualioje aplinkoje, tai
smagi nauja patirtis, tikiu, kad šio naujo pomėgio neapleisiu ir toliau
sportuosiu. Kartu sportuoti, daryti įvairius pratimus – tikras džiaugsmas. Po
sporto atsibudę, žvalūs, su šypsena bėgame pasidaryti arbatos ir vėl
susirenkame aptarti kaip sekėsi atlikti vakarykštės dienos užduotis pavyzdžiui:
nufotografuoti ką veikėme per dieną, peržiūrime filmą, nupiešti ką matome per
langą, nematant užsidėti lapą ant veido ir nupiešti savo veidą, peržiūrėti
populiariausią cirką, kad būtų linksmesnė diena pasakojame vieni kitiems anekdotus,
šokame pagal tam tikrą muziką, užduotis nufotografuoti mėgstamiausią daiktą
namie ir papasakoti kodėl daiktas mėgstamiausias, nusipiešti veiduką ant pirštų
ir nusiųsti foto i bendrą grupę. Dar viena nauja patirtis- pyrago kepimas kartu. Nutarėme kepti maskarponės sūrio
pyragą, kuriuo mus vaišindavo vadovė Dovilė, ji ir vadovavo visam kepimo
procesui, pasakojo ir rodė kaip reikia pasiruošti ir kepti. Nors niekada
nekepiau, bet pyragas pavyko puikiai, gal, kad aiškiai instruktavo, gal, kad
gera nuotaika, gal, kad šiek tiek mama padėjo. Daryti užduotis labai smagu ir
įdomu. Tai pat mes aptariame iškilusius klausimus, dienos planus ką norėtume
veikti kitus kartus. Susigalvojame temas apie kurias galėtume kalbėtis. Švenčiame
ir virtualius gimtadienius: kuriame filmukus su palinkėjimais, dainomis,
šokiais. Ta diena šventinė būna ir mūsų grupei, pasipuošiame, virtualiai kartu
išgeriame kavos su šokolado plytele. Kartu
būti, juoktis – tikrai labai smagu. Tai pat mes turime ir kitų vadovių bendrus
pokalbius kurios mums užduoda įvairias užduotis. Pavyzdžiui: ,, Aktyvaus
diskusijų klubas“ vadovė užduoda įvairias temas, mes diskutuojame, pasidaliname
patirtimi, siūlome ką norėtume veikti grįžę į centrą. Dar kita grupe kurioje dalyvauju
vadinasi ,, Anglų klubas“. Čia mes mokinamės kalbėti angliškai, mokomės naujus
žodžius, kad galėtume susikalbėti su savanoriais iš užsienio. Centre vykdoma savanorystės veikla, kurios metu mes lankėme
senelius, tad turime susikūrę atskirą grupę, kurioje siūlome idėjas, kuo galėtume sudominti
senelius, ką galėtume su jais smagaus nuveikti kai grįšime. Smagu, kad
nenutrūksta bendravimas šiuo sunkiu laikotarpiu. Atskirai pabendrauju su kitais
draugais, pasidaliname įspūdžiais, bei pasidaliname mintimis, ką galėtume
nuveikti, kad dienos neprailgtų.
Nors veiklos linksmos, turiningos, bet
labai pasiilgau gyvo bendravimo, apsikabinimo, buvimo kartu. Tikiuosi, kad
karantinas greit baigsis ir galėsiu visus pamatyti ir stipriai, stipriai
apkabinti!
JDC lankytoja
KOTRYNA R.