Kaip JDC susidorojo su KARANTINO iššūkiu

Karantinas užklupo visus netikėtai. Pradžia buvo be galo sudėtinga, daug klausimų, neaiškumų, sumaišties ir nerimo. Bet šiandien jau daug ramiau. Pradžiugino gautas žurnaliukas ,,Viltis”. Tik atsivertus pamačiau kvietimą į ,,Pasaka“. Valio!!! Reiškia mano svajone išsipildys – reiškia aš vėl stovyklausiu, reiškia aš vėl busiu su savo draugais. Žurnalo viršelio nuotrauka su mano vadovėm ir draugais dar labiau leido patirti, kaip aš jų visų pasiilgau. Gaila, kad neradau jokio straipsnelio iš Panevėžio, todėl nutariau, kad pats laikas man parašyti.

        Karantinas man atrodė baisus dalykas. Nežinojau ką reikės veikti, kuo reikės užsiimti kiek laiko reikės užsidaryti tarp keturių sienų, kaip ištverti be draugų...

          Lankau Panevėžio jaunuolių dienos centrą, ten man labai patinka, su nekantrumu laukdavau pirmadienio kada galėsiu lėkti pas draugus. Ilgai liūdėti neteko, pirmiausia sulaukiau skambučių iš vadovių, kurios drąsino ir ramino, o paskui susitikimai, darbas, pramogos sukurtose facebook grupėse. Kiekvieną rytą su dešimtokų grupe pradedame mankšta, kad prasibudintume ir žvaliai pradėtume diena. Dažniausiai mus mankština vadovės Julija ir Dovilė. Niekada nedarydavau mankštos, bet kartu su draugais virtualioje aplinkoje, tai  smagi nauja patirtis, tikiu, kad šio naujo pomėgio neapleisiu ir toliau sportuosiu. Kartu sportuoti, daryti įvairius pratimus – tikras džiaugsmas. Po sporto atsibudę, žvalūs, su šypsena bėgame pasidaryti arbatos ir vėl susirenkame aptarti kaip sekėsi atlikti vakarykštės dienos užduotis pavyzdžiui: nufotografuoti ką veikėme per dieną, peržiūrime filmą, nupiešti ką matome per langą, nematant užsidėti lapą ant veido ir nupiešti savo veidą, peržiūrėti populiariausią cirką, kad būtų linksmesnė diena pasakojame vieni kitiems anekdotus, šokame pagal tam tikrą muziką, užduotis nufotografuoti mėgstamiausią daiktą namie ir papasakoti kodėl daiktas mėgstamiausias, nusipiešti veiduką ant pirštų ir nusiųsti foto i bendrą grupę. Dar viena nauja patirtis- pyrago kepimas  kartu. Nutarėme kepti maskarponės sūrio pyragą, kuriuo mus vaišindavo vadovė Dovilė, ji ir vadovavo visam kepimo procesui, pasakojo ir rodė kaip reikia pasiruošti ir kepti. Nors niekada nekepiau, bet pyragas pavyko puikiai, gal, kad aiškiai instruktavo, gal, kad gera nuotaika, gal, kad šiek tiek mama padėjo. Daryti užduotis labai smagu ir įdomu. Tai pat mes aptariame iškilusius klausimus, dienos planus ką norėtume veikti kitus kartus. Susigalvojame temas apie kurias galėtume kalbėtis. Švenčiame ir virtualius gimtadienius: kuriame filmukus su palinkėjimais, dainomis, šokiais. Ta diena šventinė būna ir mūsų grupei, pasipuošiame, virtualiai kartu išgeriame kavos su šokolado plytele.  Kartu būti, juoktis – tikrai labai smagu. Tai pat mes turime ir kitų vadovių bendrus pokalbius kurios mums užduoda įvairias užduotis. Pavyzdžiui: ,, Aktyvaus diskusijų klubas“ vadovė užduoda įvairias temas, mes diskutuojame, pasidaliname patirtimi, siūlome ką norėtume veikti grįžę į centrą. Dar kita grupe kurioje dalyvauju vadinasi ,, Anglų klubas“. Čia mes mokinamės kalbėti angliškai, mokomės naujus žodžius, kad galėtume susikalbėti su savanoriais iš užsienio.  Centre vykdoma  savanorystės veikla, kurios metu mes lankėme senelius, tad turime susikūrę atskirą grupę, kurioje  siūlome idėjas, kuo galėtume sudominti senelius, ką galėtume su jais smagaus nuveikti kai grįšime. Smagu, kad nenutrūksta bendravimas šiuo sunkiu laikotarpiu. Atskirai pabendrauju su kitais draugais, pasidaliname įspūdžiais, bei pasidaliname mintimis, ką galėtume nuveikti, kad dienos neprailgtų.

        Nors veiklos linksmos, turiningos, bet labai pasiilgau gyvo bendravimo, apsikabinimo, buvimo kartu. Tikiuosi, kad karantinas greit baigsis ir galėsiu visus pamatyti ir stipriai, stipriai apkabinti!

JDC lankytoja KOTRYNA R.