Seniai kirbėjo mintis nuveikti
kažką įdomaus bendradarbiaujant su kitais Dienos centrais ir kad paslaugų gavėjų
draugystė megztųsi, tęstųsi ne tik per festivalius ar didžiuosius Lietuvos
renginius, bet ir susitinkant. Visgi planus sujaukė pastaraisiais metais nuolat
girdimas žodis Covid-19. Negalėjome keliauti, susitikti, pabendrauti, tad nutarėme
sugalvoti kažką įdomaus draugystės ryšiui palaikyti. Norėjome, kad tiek mes,
tiek kitų centrų bendruomenės paklaidžiotų savo miesto ištuštėjusiomis
gatvėmis, pažvelgtų į jį kitu žvilgsniu, bei pasidalintų atradimais.
Taip sugalvojome projektą „Surask
mano miestą savo mieste”, kuriuo norėjome parodyti, kad kiekvienas miestas turi
ne tik išskirtinumų, bet ir panašumų. Elektroniniu paštu išsiuntėme keletą pakvietimų
dienos centrams, kviesdami prisijungti prie mūsų iššūkio. Jau atrodė, kad
paieškos „bevaisės”, bet į el. pašto dėžutę „įkrito“ du laiškai iš Klaipėdos ir
Kuršėnų. Atradome bendraminčius ir aptarę visų galimybes leidomės į pažinimų ir
ieškojimų kelionę... Kiekvieną savaitę buvo siunčiamos vis naujos užduotys, o
juos radę mūsų draugai nufotografuodavo ir atsiųsdavo mums. Jaunuolių dienos
centro Facebook paskyroje kas savaitę dalindavomės Lietuvos miestų panašumais
ir skirtumais.
Taip keliavome beveik tris
mėnesius. Kiekvienas bandėme parodyti koks gražus ir mielas mūsų gimtasis miestas.
Pasidalintose nuotraukose matyti, jog gamta savo spalvomis taip pat prisidėjo
prie miestų grožio. Mūsų draugai atlikdami užduotis mielai pasidalindavo
keistomis, paslaptingomis ir kartais neįtikėtinomis skulptūrų, objektų ir pastatų
istorijomis. Dabar mes žinome, kad
Klaipėda turi spynų medį,
Kuršėnai didžiuojasi ąsočiu, kurį patrynus išsipildo slapčiausi norai, o
mūsų miestas gali džiaugtis raktų medžiu.
Taip pat seniausiame Panevėžio pastate yra miesto kraštotyros ekspozicija „Upytės
bajorai”, Klaipėdoje seniausiame name yra Mažosios istorijos muziejus, o
Kuršėnų miesto atsiradimo istorija pavaizduota piešiniais ant sienų... Visi
mūsų miestai apgaubti paslapčių ir legendų, kurias buvo smagu sužinoti ir
prisiminti.
Tai buvo įsimintinas nuotykis
mums visiems. Iš naujo pažinome kiekvienas savo miestą, radome kažką naujo, o
svarbiausia užsimezgusi draugystė. Tačiau, kaip ir kiekviena graži istorija ar
nuotykiai turi pradžią ir pabaigą. Visi projekto dalyviai Susitikome
virtualiai, vieni kitiems padėkoti ir nusišypsoti. Dabar svajojame susitikti
gyvai ir jau ruošiame naują projektą „Apsikeiskime miestais”. Pasivaikščiosime
svetimame mieste pagal vieni kitų siųstas nuotraukas ir tikimės susitikti su
savo draugais.
JDC darbuotoja INGA K.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą