BŪK SAUGUS KELYJE

 Kelių eismo taisykles privalu žinoti kiekvienam eismo dalyviui. Deja, dažnai pamirštama, kad eismo dalyviai yra ne tik automobilių vairuotojai ar dviratininkai, bet ir pėstieji.

Dalyvaujant projekte „Eismo saugumas bendruomenėse 2022-2023 m.“ rugsėjo 28d. vyko renginys skirtas „Keliaujančiųjų ir vairuotojų dienai“ paminėti. Labai džiaugiamės, kad prie mūsų prisijungė ir Panevėžio socialinių paslaugų centras. Apsilankiusios policijos pareigūnės priminė saugaus eismo taisykles - kaip tinkamai elgtis kelyje bei nepamiršti rūpintis savo ir kitų saugumu. Renginio metu dalyvavome viktorinoje, atsakinėjome į klausimus, o kiekvienas teisingas atsakymas apdovanojamas „saugumo žetonu“.

Privalu žinoti, kad prieš išriedant į kelią, reikia įsitikinti, kad transporto priemonė yra tvarkinga, saugi ir atitinka nustatytus reikalavimus. Pareigūnės priminė, kad paspirtukai priskiriami motorinio dviračio kategorijai, tokių transporto priemonių vairuotojai turi laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, t. y. reikalavimų dviračių vairuotojams. Taip pat akcentavo, kad važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje turi degti baltos šviesos, o gale – raudonos šviesos žibintas. Tamsiuoju paros metu privalomi abu reikalavimai.

Savo atsakingu ir drausmingu elgesiu prisidedame prie saugumo keliuose. Kviečiame ir Jus būti atsakingais, pareigingais ir rodyti tik gerą pavyzdį: eiti per pėsčiųjų perėją tik degant žaliam šviesoforo signalui; einant neužsiimti pašaline veikla, pavyzdžiui, kalbėti mobiliuoju telefonu ar net rašyti žinutes.

JDC darbuotoja IRMA M.

Teatro studijoje – šešėlių teatras

Kiekvienas žmogus, o net ir gyvūnas ar daiktas turi savo šėšėlį. Dažniausiai jis būna tamsus ir atsispindintis nuo žmogaus šviesos pagalba. Kaip šėšėlis gali sietis su teatru? Jaunuolių dienos centro paslaugų gavėjai dirbdami teatro studijoje stengėsi išsiaiškinti, kas gi yra šėšėlių teatras? Kokiai teatro rūšiai jis priklauso?

Paslaugų gavėjai domėdamiesi ir klausydami įvairios informacijos internete išsiaiškino, jog šėšėlių teatras priklauso lėlių teatrui. Taip pat kuriant meninį vaizdą, pasirodymą yra naudojami įvairūs elementai, pavyzdžiui, kartoninių, medinių ar odinių plokštelių lėlių siluetai. Tarp ekrano (baltos spalvos audinio) ir šviesos šaltinio aktoriai siūlais, virvutėmis, vielomis arba lazdelėmis valdo lėles. Šešėlių teatro vaidinimą dažnai lydi muzika bei garsai, kuriuos gali skleisti ir patys aktoriai.

Gegužės-Birželio mėnesiais Jaunuolių dienos centro teatro studijoje vyko šešėlių teatro dirbtuvės. Per jas su paslaugų gavėjais susipažinome su šėšėlių teatru, naudodamiesi rankomis ir pirštais praktikavosi atvaizduoti įvairius gyvūnus. Mokydamiesi pirštų pagalba parodyti asilą, vienas paslaugų gavėjas neslėpdamas savo emocijų pradėjo garsiai šaukti: „Pažiūrėk, pažiūrėk. Asilas!“. Pavykus pavaizduoti norimą gyvūną, paslaugų gavėjai buvo labai pakylėtos nuotaikos, o neišėjus pavaizduoti konkretaus gyvūno, bandydavo ieškoti panašumų su kitais, todėl asilas virsdavo kupranugariu, o vėžys – voru. Tačiau mokymosi proceso metu, kartu su paslaugų gavėjais supratome, kad pirštų menas yra sudėtingas bei įdomus šėšėlių teatro metodas.

Patreniravę pirštus paslaugų gavėjai leidosi į kitą šėšėlių teatro kelionę – kūno judesys. Savo kūnais – rankomis, kūno plastika, situacijų interpretavimu ir šokiu, jie išbandė kaip kiekvieno iš jų siluetai atrodo šėšėlių teatro metu. Stebėdami kaip juda šėšėliai, jaunuoliai stengėsi dailinti savo judesius, galvojo kaip įdomiai būtų galima pateikti savo siluetus. Todėl vienas paslaugų gavėjas pasiūlė panaudoti virvę. Nuo to kilo idėja – šokti su virve pagal muziką. Peržiūrėję rezultatą paslaugų gavėjai sutartinai įvardino – „Oho! Kaip gražiai!“.

Tačiau ties tuo nesustojome ir išbandėme dar vieną šėšėlių teatro demonstravimo būdą – sukūrę idėją pasirodymui, paslaugų gavėjai pasigamino paveikslėlius su atitinkamais charakteriais, kuriuos pritvirtino prie pagaliuko ir taip vaidino sugalvotą situaciją. Kiekviena paslaugų gavėjų grupė sukurė išskirtinius pasirodymus, kurie nukėlė visus stebėtojus į dykumą, į pasimatymą ir net į zoologijos sodą! Po du mėnesius vykusių šėšėlių teatro dirbtuvių, teatro studijoje vyko entuziastingos diskusijos. Vieni paslaugų gavėjai teigė, kad stipriau jaučiasi šėšėlių teatro metu vaidindami savo kūnais, kiti teigė, kad paprasčiau vaidinti su pasigamintais paveikslėliais/lėlėmis. Bet labai nustebino jaunuolių įžvalgos ir pastebėjimai apie šėšėlių teatro vaizdavimo būdą, kai pirštais ir rankomis yra kuriami gyvūnai ir daiktai. Jie vienbalsiai teigė, kad tai įdomus, sudėtingas, reikalaujantis daug laiko ir pastangų metodas, tačiau labai įtraukiantis, subtilus ir nustebinantis būdas kaip galima pavaizduoti skirtingus elementus.

 

JDC darbuotoja JULIJA G.