SUVIENYTI SPORTO...

Gan šaltoką balandžio mėnesį vainikavo karštos krepšinio varžybos, kurios vyko tarp  J. Balčikonio gimnazijos moksleivių ir mūsų – Jaunuolių dienos centro jaunimo. Jaunuolių dienos centras (toliau - JDC) – biudžetinė socialinės paskirties įstaiga sutrikusio intelekto žmonėms nuo 18 metų iki 40 metų, teikianti dienos socialinės globos, neformalaus švietimo ir bendrąsias socialines paslaugas. Varžybas ėmėsi organizuoti JDC darbuotojas Mindaugas. Buvo gera stebėti su kokia energija ir užsidegimu jis ruošėsi šioms varžyboms. Kiekvieną pirmadienį rinkdavomės J. Balčikonio gimnazijoje mokytis krepšinio subtilybių. Mūsų jaunimui tai nebuvo lengva užduotis, nes reikėjo suprasti ir įsisavinti daug šio žaidimo taisyklių, tačiau buvo verta. Šios rungtynės buvo organizuojamos norint,kad Jaunuolių dienos centro jaunimas galėtų susitikti su naujais ir jaunais žmonėmis,su jais ne tik sužaisti draugiškas varžybas, bet ir pabendrauti. Labai norime padėkoti gimnazijos kūno kultūros mokytojui Algimantui Brazdžiūnui už bendradarbiavimą organizuojant šį renginį.Jis subūrė grupę jaunų žmonių, kurie su neslepiamu smalsumu atėjo su mumis susitikti.Labai džiugu,kad atsirado motyvuotų, draugiškų ir tolerantiškų jaunuolių, kurie nepabūgo su mumis susitikti ir susipažinti. Varžybos žinoma buvo labai aktyvios ir intensyvios. JDC jaunimui tikrai reikėjo pakovoti dėl pergalės, nes varžovai buvo labai stiprūs, tačiau pergalę jie iškovojo.

Savo ruožtu J. Balčikonio gimnazistai organizavo baudų metimo rungtį ir maloniai nustebino netikėtomis dovanomis JDC sportininkus.

Su J.Balčikonio gimnazija JDC bendradarbiauja jau apie dešimtmetį. Kiekvienais metais mus aplanko gimnazistai tam, kad susipažintų su mūsų įstaiga, jos funkcijomis ir lankytojais. Kartais gimnazistai tiesiog ateina pabendrauti ar pabūti su JDC jaunimu tuo labai pradžiugindami JDC lankytojus, nes jiems labai patinka jauni, linksmi ir įdomūs žmonės. Taip neįgalus jaunimas jaučiasi lygiavertis ir labai džiaugiasi turėdami galimybę prasmingai ir turiningai leisti laiką su įgaliais bendraminčiais.

JDC centre vyksta įvairios veiklos: dailė, muzika, namų ruoša, technologijos,IT , keramika ir kt. Šiame ilgame sąraše yra ir sporto veikla. Sportuoti jaunimui patinka tik gaila, kad JDC neturi tam tinkamos erdvės. 2015 metais nutarėme kreiptis į J. Balčikonio gimnazijos direktorių Raimondą Dambrauską prašydami leisti sportuoti jų sporto salėje bent vieną kartą per savaitę ir buvome nudžiuginti, nes gimnazijos direktorius be ilgų svarstymų sutiko skirti laiką mųsų užsiėmimams jų sporto salėje. Visus metus mes džiaugėmės šia dovana, nes galėjome mokytis žaisti krepšinį, kvadratą ir kitus žaidimus. Mūsų jaunimui buvo labai reikalinga tokia didelė erdvė, kad galėtų išsišėlti ir kuo aktyviau praleisti laiką. Kiekvienas pirmadienis, kai mes eidavome į J. Balčikonio gimnazijos sporto salę, buvo labai laukiamas visų. Labai dėkojame visam gimnazijos kolektyvui už šilumą, draugiškumą ir toleranciją!

JDC darbuotoja JOLITA K.

Būti KITOKIU yra gerai!

Jaunuolių Dienos Centras, esantis Panevėžyje, kartu su ilgamečiais partneriais, iš Ispanijos, vykdė Erasmus+ jaunimo mainų projektą "Kitoks!?". Projekto pagalba mes pažinome, ieškojome ir atradome panašumus ir skirtumus tarp skirtingų tautybių žmonių, skirtingų kalbų, kultūros, praeities ir dabarties. Projektas leido suprasti, kad kitoks žmogus yra išskirtinis ir vienintelis, ir kad KITOKS gali būti ne tik proto negalios žmogus.

Svečiai atvykę į Lietuvą  buvo supažindinti su gamta, kultūra, tradicijomis, istorija bei žymiomis ir lankytinomis Lietuvos vietovėmis. Jaunimo mainai vyko Šventojoje.  Per penkias projekto dienas proto negalios jaunimas bei įgalus jaunimas iš skirtingų šalių, aplankė daug kultūrinių, istorinių vietų: užpustytas kopas, smėlio laikrodį, raganų kalną, delfinariumą, gintaro muziejų.  Aplankę Šventosios, Palangos miestus, projekto partneriai turėjo galimybę susipažinti su lietuvių kalba, dainomis, mitologija, simboliais. Lietuviškos simbolikos ieškojome net pramogų parkuose. Suorganizavome tarpkultūrinę dieną, kurios metu pristatėme savo šalis bei ragavome tradicinio maisto: lietuviškos duonos, giros, skilandžio, o svečiai mus pavaišino ispaniškais vytintais kumpiais, dešromis, sūriu, pademonstravo tradicinių žaidimų, pristatė savo kultūrą.

Veiklų dienos buvo suskirstytos į temas: savęs atradimo diena, mitologijos diena, kalbų diena, simbolių diena, muzikos diena. Todėl kiekviena diena buvo nauja, įdomi ir pilna staigmenų.  Klijavome paveikslus iš  akmens, susipažinome su senovinių juostų audimo būdu, taip pat mokėmės gaminti muilo burbulus, išgirdome sakmę apie „Jūratę ir Kastytį“,  ieškojome„ Jūratės ašarų“ ir gintarinių rūmų liekanų. Ieškojome ir radome! Kiekvienas dalyvis  į namus prisiminimui parsivežė gintaro gabalėlių, dar vadinamų lietuviškuoju auksu. Sukorėme ne vieną kilometrą pėsčiomis, kol aplankėme visus numatytus istorinius  objektus. Kiekvieną dieną baigdavome įsivertinimu  ir diskoteka. Vakarą prieš svečiams  išvykstant, dalyvavome atsisveikinimo vakarėlyje. Padėkojome partneriams, apsikeitėme atsisveikinimo dovanėlėmis. Kaip teigė svečiai iš Ispanijos, jiems tai buvo pats geriausias mainų projektas.

Praėjus mėnesiui po susitikimo Lietuvoje laukė kelionė į Ispaniją. Visi labai nekantravome vėl susitikti su savo draugais bei kuo greičiau sužinoti daug naujo ir įdomaus apie Ispanijos istoriją, papročius, palyginti panašumus ir skirtumus tarp šalių.

 Lietuvių komanda nuvykusi į Ispaniją buvo pasitikta svetingai. Mainų metu teko aplankyti kelis miestus, palyginti skirtingą architektūrą, kraštovaizdį. Pamatėme, kaip jų organizacijoje vykdomos  veiklos, kurios padeda finansiškai išsilaikyti organizacijai. Svečiavomės įstaigos padaliniuose, matėme, kaip vyksta darbas dienos centre.

Ispanijoje veiklų dienos taip pat buvo suskirstytos temomis: tarpkultūrinė, architektūrinė, šeimos, magijos, sporto dienos.

Aplankę vynuogyną susipažinome su vynuogių auginimo ypatybėmis, o degustacijos metu paragavome kelių skirtingų rūšių vynų ir vynuogių sulčių. Verdu keramikos kaimelyje, pasigaminome po molinę pelėdą, stebėjome, kaip gaminamos Katalonų tradicinės kaukės „Big head“. Buvo labai smagu jas pasimatuoti, tačiau jų svoris buvo ne mūsų jėgoms. Keramikų komanda padėjo mums pasigaminti bendrą projekto vazą su projekto pavadinimu ir JDC logotipu. Buvo labai smagus komandinis darbas.  

Dalyvavome orientacinėje komandinėje užduotyje, kurios metu mišrios komandos pasinaudodamos žiūronais turėjo pamatyti bei suskaičiuoti kuo daugiau paukščių. Šią veiklą vykdėme prie dirbtinio ežero, kuris yra saugomas dėl retų paukščių populiacijos.  Katalonai labai didžiuojasi šia vietove, nes Ispanijoje nėra daug ežerų. Pasigrožėti paukščiais ir gamta žmonės atvažiuoja net iš Barselonos. Nustebome išvydę gandrus juk tai mūsų nacionalinis paukštis, o jie gyvendami svetur nesiruošė išskristi į šiltus kraštus, nes jiems ten šilta tiek vasarą tiek žiemą.

 Katalonijos sostinė ir vienas patraukliausių miestų Ispanijoje – Barselona. Miestas, užburiantis savo didybe, spalvomis, architektūra, temperamentingais gyventojais ir žinoma mozaikomis. A. Gaudi Garsioji Šv. Šeimynos bažnyčia (Sagrada Familia) Barselonos miesto simbolis ir garsiausias A. Gaudi šedevras, kurio jis nespėjo baigti. Statinys gniaužia kvapą ne tik savo didybe, bet ir nepakartojama detalių konstrukcija. Žymus  neapsakomai gražus  A. Gaudi driežas, esantis Guel parke, kuris yra viena gausiausiai lankomų vietų mieste. Čia vyrauja keisti pastatai, puošti spalvingomis kolonomis, mozaikomis bei stiklu. Dar viena vieta, kurią pavyko aplankyti tai garsieji Barselonos šviečiantys ir grojantys fontanai. Pasirodymas vyksta kartą per savaitę. Likome sužavėti muzikos, vandens ir šviesų šou. Barselona - tai miestas šalia Viduržemio jūros, todėl turėjome galimybę aplankyti jūrą  bei pajusti šio didingo, gražaus miesto dvasią.

Didžiausią įspūdį projekto dalyviams padarė Ispanijos gamta – kalnai. Sportinis pasivaikščiojimas kalnuose, tai tradicinis sportas Katalonijos gyventojams. Teko ir mums patirti šį malonumą bei išbandyti savo jėgas kopiant siaurais kalnų takeliais. Ne vienas jaunuolis su baime žvelgė žemyn bei pareikalavo iš savęs stiprybės bei daug jėgų, kad nugalėtų aukščio baimę bei pasiektų bendrą tikslą, nepaliekant silpnesniųjų. Šis išbandymas pakeitė tiek įgalių tiek neįgalių projekto dalyvių mąstymą apie komandinį darbą bei padėjo suvokti pasitikėjimo vieni kitais prasmę.

Švenčiausia  vieta Ispanijoje – Montserato kalnas ir jame esantis vienuolynas, pastatytas prie uolų. Čia galima apžiūrėti Baziliką, vidinį kiemą, vienuolyno pastatus, biblioteką.  Pagrindinis Montserato vienuolyno akcentas – Juodosios Madonos statulėlė. Manoma, kad ją palietus išsipildo norai ir svajonės. Funikulieriumi pasiekus aukščiausią tašką grožėjomės nuostabia Katalonijos regiono panorama. Einant į bažnyčia mus pasitiko galingas varpų gaudesys. Ispanų bažnyčios skiriasi nuo lietuviškųjų - tai buvo dar vienas iš daugelio skirtumų. Vakarą, prieš keliaujant, namo vyko atsisveikinimo vakarėlis. Dalyvavo ne tik projekto dalyviai, bet ir partnerių tėvai. Iš jų sulaukėme padėkos už svetingumą Lietuvoje. Smagu ir gera buvo matyti laimingus tėvus, bei visus projekto dalyvius. Apsikeitę suvenyrais bei rankų darbo dovanomis daugelis susigraudino ir nubraukė ne vieną ašarą, nes projektas baigėsi ir teks skirtis su jau labai gerais tapusiais draugais bei grįžti vėl į kasdienybę. Projekto dalyvių bei jų artimųjų ašaros buvo pati nuoširdžiausia reakcija ir pati geriausi padėka organizatoriams.

Mainų projektas „Kitoks!?“ visiems jo dalyviams suteikė galimybę pažinti, atrasti, palyginti, dvi šalis, kultūras, pomėgius, nudžiugino, kad turime bendrų bruožų, pomėgių, tradicijų. O svarbiausia turėjome galimybę aplinkiniams parodyti, kad proto negalios žmogus nėra kitoks, kad kitokie gali būti ir visi aplinkiniai. Tiek dėl savo išvaizdos, plaukų spalvos, tautybės, tradicijų, istorijos ir begalės kitų priežasčių. Svarbiausia, kad proto negalios jaunuolis projekto metu turėjo galimybę pasijusti svarbiu bei įgaliam jaunimui padėti suprasti, kad jie gali tapti bei išlikti labai gerais ir ištikimais draugais.

Projekto dalyvė Aistė N.