2020 m. birželio 11 d., ketvirtadienis

SAVANORĖ EVA: Mano savanorystės istorija


Mano vardas Eva, esu iš Austrijos. Man 19 metų ir aš savanoriauju Jaunuolių dienos centre pagal projektą „BE IN(VOLVED)“. Praeitų metų vasarą aš baigiau vidurinę mokyklą ir žinojau, kad prieš stodama į universitetą vienerius metus noriu praleisti užsienyje. Viena iš šio pasirinkimo priežasčių buvo  ta, kad nežinojau kokias studijas rinktis. Aš nuvykau į rengiamą informacinį vakarą jaunimo organizacijoje AHA Vorarlberg apie ESC ir gauta informacija mane privertė susimąstyti. Taigi pradėjau domėtis įvairiais projektais visoje Europoje ir pasirinkau Lietuvą bei Jaunuolių dienos centrą. Tai buvo pirma įstaiga į kurią aš kreipiausi ir  mane priėmė.  Man viskas tiko ir patiko. Taigi ilgai ieškoti kur savanoriauti man nereikėjo.


Aš atvykau į Lietuvą rugpjūčio 30 dieną  ir šiek tiek jaudinausi. Tai buvo pirmas kartas kai aš skridau kažkur viena,  gyvenau be tėvų ir pirmą kartą kitoje šalyje praleidau daugiau nei mėnesį. Pirmą savaitę Jaunuolių dienos centre aš truputį jaučiau įtampą, pasimetimą, bet buvau laiminga. Visi buvo labai malonūs, aš sulaukiau daug apkabinimų iš jaunuolių ir greit pajutau, kad šie žmonės yra tarsi antra mano  šeima.
Iš pradžių buvo sunku bendrauti beveik su visais jaunuoliais, nes nemokėjau lietuvių kalbos. Bet supratau, kad galima labai daug kalbėti vien kūno kalba. Aš buvau atsakinga už jaunuolio Armino maitinimą per pusryčius ir pietus, man tai buvo pirmas kartas kai gavau tokią atsakomybę už kitą žmogų. Buvo keista ir neįprasta pirmus keletą kartų, bet aš greitai prie jo pripratau, geriau jį pažinau, išmokau padėti jam ir dabar mes esame labai geri draugai.





Per pastaruosius mėnesius čia išmokau daug naujų dalykų. Aš tapau nepriklausoma, pramokau šiek tiek lietuvių kalbos,  manau, kad tapau atviresnė ir labiau pasitikinti  savimi. Taip pat pažinau naują kultūrą, įgijau daug naujų žinių apie neįgaliuosius ir susiradau naujų draugų iš įvairių šalių. Man patiko čia keliauti, dirbti su jaunimu bei darbuotojais. Aš taip pat sužinojau naujų dalykų ir apie save, pavyzdžiui, kad man patinka dirbti su žmonėmis ir, kad noriu studijuoti tai, ką vėliau galėčiau pritaikyti  dirbdama  ir padėdama kitiems žmonėms. Prieš atvykstant į Lietuvą aš nežinojau ką konkrečiai noriu veikti gyvenime, ši patirtis man suteikė galimybę apsispręsti.

Man patiko dirbti kūrybos studijoje, nes ten galėjau išmokti naujų dalykų, tarkim kaip pasidaryti apyrankę, kitus rankdarbius ir vėliau  mokyti to paties jaunuolius. 


 Grupėje visada buvo maloni atmosfera, o  dirbti su Jolanta bei Regina tikrai šaunu. Kai turėdavau likti su jaunuoliais viena – jaudindavausi. Bet po kiek laiko supratau, kad tai buvo daug lengviau nei, kad man atrodė. Išmokau pažinti jaunuolių poreikius -  ko kiekvienas  nori ir ką gali padaryti. Ir žinoma mano lietuvių kalbos žinios laikui bėgant vis gerėjo, tad bendrauti su jaunimu buvo vis lengviau.
Mano mėgstamiausios dienos Jaunuolių dienos centre yra išvykų dienos. Šaunu kažkur išvykti su grupe jaunuolių ir dalyvauti edukacinėje veikloje. Vienos iš išvykų metu, mes keliavome  į muziejų Kaune, daug sužinojome apie gintarą ir gaminome tradicinę lietuvišką duoną.
Aš pasiilgsiu darbo Jaunuolių dienos centro, nes ši vieta ir joje esantys žmonės tapo mano antrąja šeima. Aš pasiilgsiu ir nepamiršiu - jaunuolių, darbuotojų ir kitų savanorių. Aš labai džiaugiuosi, kad atvykau būtent čia ir turėjau šią nuostabią patirtį.





Komentarų nėra:

Rašyti komentarą