Mano vardas Eva, esu iš
Austrijos. Man 19 metų ir aš savanoriauju Jaunuolių dienos centre pagal
projektą „BE IN(VOLVED)“. Praeitų metų vasarą aš baigiau vidurinę mokyklą ir
žinojau, kad prieš stodama į universitetą vienerius metus noriu praleisti
užsienyje. Viena iš šio pasirinkimo priežasčių buvo ta, kad nežinojau kokias studijas rinktis. Aš
nuvykau į rengiamą informacinį vakarą jaunimo organizacijoje AHA Vorarlberg
apie ESC ir gauta informacija mane privertė susimąstyti. Taigi pradėjau domėtis
įvairiais projektais visoje Europoje ir pasirinkau Lietuvą bei Jaunuolių dienos
centrą. Tai buvo pirma įstaiga į kurią aš kreipiausi ir mane priėmė. Man viskas tiko ir patiko. Taigi ilgai ieškoti
kur savanoriauti man nereikėjo.
Aš atvykau į Lietuvą rugpjūčio 30
dieną ir šiek tiek jaudinausi. Tai buvo
pirmas kartas kai aš skridau kažkur viena, gyvenau be tėvų ir pirmą kartą kitoje šalyje
praleidau daugiau nei mėnesį. Pirmą savaitę Jaunuolių dienos centre aš truputį
jaučiau įtampą, pasimetimą, bet buvau laiminga. Visi buvo labai malonūs, aš
sulaukiau daug apkabinimų iš jaunuolių ir greit pajutau, kad šie žmonės yra
tarsi antra mano šeima.
Iš pradžių buvo sunku bendrauti
beveik su visais jaunuoliais, nes nemokėjau lietuvių kalbos. Bet supratau, kad
galima labai daug kalbėti vien kūno kalba. Aš buvau atsakinga už jaunuolio
Armino maitinimą per pusryčius ir pietus, man tai buvo pirmas kartas kai gavau
tokią atsakomybę už kitą žmogų. Buvo keista ir neįprasta pirmus keletą kartų,
bet aš greitai prie jo pripratau, geriau jį pažinau, išmokau padėti jam ir
dabar mes esame labai geri draugai.
Per pastaruosius mėnesius čia
išmokau daug naujų dalykų. Aš tapau nepriklausoma, pramokau šiek tiek lietuvių
kalbos, manau, kad tapau atviresnė ir
labiau pasitikinti savimi. Taip pat pažinau
naują kultūrą, įgijau daug naujų žinių apie neįgaliuosius ir susiradau naujų
draugų iš įvairių šalių. Man patiko čia keliauti, dirbti su jaunimu bei
darbuotojais. Aš taip pat sužinojau naujų dalykų ir apie save, pavyzdžiui, kad man
patinka dirbti su žmonėmis ir, kad noriu studijuoti tai, ką vėliau galėčiau
pritaikyti dirbdama ir padėdama kitiems žmonėms. Prieš atvykstant
į Lietuvą aš nežinojau ką konkrečiai noriu veikti gyvenime, ši patirtis man
suteikė galimybę apsispręsti.
Man patiko dirbti kūrybos
studijoje, nes ten galėjau išmokti naujų dalykų, tarkim kaip pasidaryti
apyrankę, kitus rankdarbius ir vėliau mokyti to paties jaunuolius.
Grupėje visada buvo maloni atmosfera, o dirbti su Jolanta bei Regina tikrai šaunu. Kai
turėdavau likti su jaunuoliais viena – jaudindavausi. Bet po kiek laiko
supratau, kad tai buvo daug lengviau nei, kad man atrodė. Išmokau pažinti
jaunuolių poreikius - ko kiekvienas nori ir ką gali padaryti. Ir žinoma mano
lietuvių kalbos žinios laikui bėgant vis gerėjo, tad bendrauti su jaunimu buvo
vis lengviau.
Mano mėgstamiausios dienos
Jaunuolių dienos centre yra išvykų dienos. Šaunu kažkur išvykti su grupe
jaunuolių ir dalyvauti edukacinėje veikloje. Vienos iš išvykų metu, mes
keliavome į muziejų Kaune, daug
sužinojome apie gintarą ir gaminome tradicinę lietuvišką duoną.
Aš pasiilgsiu darbo Jaunuolių
dienos centro, nes ši vieta ir joje esantys žmonės tapo mano antrąja šeima. Aš
pasiilgsiu ir nepamiršiu - jaunuolių, darbuotojų ir kitų savanorių. Aš labai
džiaugiuosi, kad atvykau būtent čia ir turėjau šią nuostabią patirtį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą