„Žiemos spąstai” mūsų kelyje

  

Žiema tai ne vien smagus laikas pasivažinėti rogutėmis, nulipdyti sniego senį ar nučiuožti nuo kalniuko. Žiema mums pateikia įvairių, nenumatytų „staigmenų“ – tai sli­dūs ša­li­gat­viai, ap­le­dė­ję laip­tai, netinkama avalynė, oro sąlygų neįvertinimas ir užsisvajojęs žvilgsnis nuveda tiesiai į traumatologijos skyrių arba apsiribojama tik išgąsčiu, patempimu, išnirimu, sumušimu ir mėlyne. Šaltuoju metų laiku žiemos traumų tema yra labai aktuali ir neišvengiama. Įvairios traumos gali įvykti bet kur, bet kada ir bet kuriam iš mūsų. Traumos gali būti galvos, kaklo ir nugaros, raumenų, kaulų ir sąnarių. Kiekvienu atveju sutrikdoma žmogaus sveikata ir iškyla pavojus ne tik saugumui, bet kartais ir gyvybei.

Įvairūs pavojai tyko ne tik pėsčiųjų, bet ir vairuotojų, kuriems žiemos „staigmenos“ taip pat sukelia daug nepatogumų: apsnigti ir užšalusiais langais automobiliai, prastas matomumas, slidūs ir kartais nepravažiuojami keliai, daug avaringų ir ekstremalių situacijų. O kadangi žiemos metas – tai tamsusis paros metas, dėl to automobilių vairuotojai susiduria ir su „nematomais žmonėmis“, kurie neturi atšvaitų ir nesaugo savęs.

Jaunuolių dienos centre vyko renginys, kurio metu aptarėme ir diskutavome apie pavojus, tykančius tamsiu paros metu, bei esant sudėtingomis oro sąlygoms.  Prie mūsų prisijungė draugai iš Panevėžio specialiosios mokyklos-daugiafunkcio centro bei Panevėžio “Beržų” progimnazijos. Savanorė Bušra iš Turkijos, pademonstravo ką reikia daryti ištikus nelaimei ar traumai, arba kaip padėti kitam, kur skambinti ir kreiptis.  Taip pat visi prisiminėme ir vieni kitiems priminėme, kokia atšvaito svarba ir kaip jis gali išsaugoti mūsų gyvybes. Baigiantis renginiui padalinome atšvaitus, kurie jų neturėjo ir palinkėjome būti saugiems bei matomiems.

 

 JDC darbuotoja IRMA M.