Savanorystė – savo galimybių atradimas

Jau antrus metus Jaunuolių dienos centre vykdomas projektas “IMProVE 2.0 - profesionalios savanoriškos veiklos Europoje įtraukimo metodas”. Projektas skirtas asmenims su negalia, nepaisant negalios keliamų iššūkių. Vadovaujamės principu - nesvarbu kas tu esi, koks tavo amžius - tu gali būti puikiu savanoriu! 

Šiame projekte dalyvauja keturios šalys partnerės ir kiekviena turi atsakomybes, kurias reikalinga įgyvendinti iki projekto pabaigos. Partneriai turi daug galimybių bendrauti tarpusavyje, ieškoti bendrų sąlyčio taškų, keistis patirtimi ir praktinėmis žiniomis, taip pat kuriamas suinteresuotųjų šalių tinklas. Partneriai iš Čekijos atsakingi už savanorystės vietų radimą, bendradarbiavimą su savanorius priimančiomis organizacijomis. Jie kuria vadovą, kuriame pateikiamos rekomendacijos ir žingsniai padedantys komunikuoti su vietos organizacijomis, siekiant stiprinti žmonių su negalia savanorystės galimybes. Vokietijos atstovai sukūrė mokymosi vadovą, kuriame galima rasti informacijos apie įtraukties bičiulius. Įtraukties bičiulis - tai asmuo, kuris padeda asmeniui su negalia jo savanorystės metu: padeda, palydi, bendradarbiauja su priimančia organizacija bei sprendžia kartu su savanoriu jam iškilusias problemas. Italų komanda sukūrė mokymosi vadovą savanoriui, turinčiam negalią. Šiame vadove pateikiama informacija, kuri prisidėtų prie pačių savanorių su negalia pasiruošimo savanorystei. Tai įvairūs metodai, mokymai, skirti savanorystės skatinimui parengimui, savanoriškai veiklai. Lietuvos komanda sukūrė mokymosi vadovą darbuotojams, dirbantiems su asmenimis, turinčiais negalią ir siekiantiems šį asmenį palydėti į savanorystę.

Norime pasidžiaugti projekto pasiekimais, nes jau turime savanorių su negalia, įtraukties bičiulių ir darbuotojų, kurie mokosi pagal IMProVE 2.0 metodą. Savanoriai Ruslanas, Roberta, Solveiga ir Adolis savanoriavo vaikų darželyje, organizavo jiems veiklas, žaidimus, užsiėmimus. Kaip pasakoja Ruslanas, „<...> iš pradžių buvo nedrąsu, bet vėliau visai gerai. Aš manau, kad ir vaikams iš pradžių buvo nedrąsu. Vėliau sekėsi vis geriau, tie vaikai išdrąsėjo, aš taip pat išdrąsėjau. Net pamokiau žaidimų, kuriuos prisiminiau iš savo vaikystės ir ieškojau naujų žaidimų, užsiėmimų internete. Niekada negalvojau, kad galėčiau būti tokioje triukšmingoje vietoje – vaikų darželyje, bet dabar man tai patinka. Kartais pasvajoju, kad norėčiau dirbti su vaikais”.

Savanorė Bušra Čiček iš Turkijos Jaunuolių dienos centre savanoriavo 10 mėnesių ir taip pat įsitraukė į projektą kaip įtraukties bičiulė. Kaip pasakoja Bušra „<...> puikiai praleidau laiką Lietuvoje, niekada gyvenime jo nepamiršiu. Patobulinau anglų kalbą, įgijau naujos patirties, padėjau savanoriams su negalia jų savanorystės vietoje. Kartu su savanoriais įsitraukiau į veiklas, žaidžiau su vaikais, piešiau, ir padėjau savanoriams su negalia, kai jiems reikėdavo mano pagalbos. Visada buvau šalia savanorių, palaikiau juos ir visai nesvarbu kalbos barjeras, nes yra kitų komunikavimo būdų. Iš tikrųjų esu baigusi paramediko specialybę, bet supratau, kad darbas darželyje man patiko labiau, nes myliu vaikus. Galbūt ateityje galėsiu pakeisti profesiją ir dirbti su vaikais”.

Savanorystė padeda atrasti, pažinti, prisiliesti prie kitų žmonių gyvenimo ir bendrauti su jais. Savanorystė tai mainai, kai duodi ne tik kitiems, bet gauni labai daug ir sau, nes tai nauja patirtis, žinios, naujų gebėjimų ir galimybių atradimas.

 

JDC darbuotoja INGA K.