Maisto banko savanorystės patirtys, kurios įkvepia

Maisto banko savanorystė  tai prasminga veikla, suteikianti galimybę prisidėti prie pagalbos stokojantiems žmonėms ir kartu mažinti maisto švaistymą. Savanoriai čia tampa svarbia grandimi tarp paaukoto maisto ir tų, kuriems jo labiausiai reikia. Ričardas ir Adolis  aktyvūs Maisto banko savanoriai, kurie reguliariai įsitraukia į įvairias organizacijos veiklas. Jie padeda rinkti, rūšiuoti ir išdalinti maistą, kad parama kuo greičiau pasiektų nepasiturinčius asmenis ir šeimas. Viena iš jų užduočių  maisto produktų, pavyzdžiui, bulvių, rūšiavimas. Nors šis darbas reikalauja kantrybės ir kruopštumo, jis yra itin svarbus, nes leidžia užtikrinti, kad žmones pasiektų tinkama ir kokybiška parama. Taip pat Ričardas ir Adolis dalyvauja parduotuvėse vykstančiose „Maisto banko“ akcijose. Jų metu savanoriai su šypsena pasitinka pirkėjus, dalija informacines skrajutes, paaiškina, kokių produktų labiausiai trūksta, ir priima paaukotas prekes. Toks tiesioginis bendravimas su žmonėmis padeda skleisti gerumo idėją ir skatina visuomenę prisidėti prie pagalbos tiems, kurie susiduria su sunkumais.

Savanorystė Maisto banke tai ne tik fizinis darbas, bet ir vertinga patirtis, ugdanti atsakomybę, empatiją bei bendruomeniškumą. Ričardas ir Adolis yra puikus gerų darbų pavyzdys, rodantis, kad net ir maži, kasdieniai veiksmai gali sukurti didelius pokyčius. Maisto banko bendruomenė taip pat puoselėja gražias tradicijas. Organizacijai minint 24-ąjį gimtadienį, šventė vyko Babtyno dvare, kur visi susirinkusieji dalyvavo bendrose veiklose, žaidė komandinius žaidimus ir smagiai leido laiką kartu. Vakaro kulminacija tapo gyvo garso koncertas, sukūręs šiltą ir įsimintiną šventės atmosferą.

Apibendrinant galima teigti, kad savanorystė Maisto banke ne tik padeda kitiems, bet ir praturtina pačius savanorius. Tai veikla, kuri ugdo žmogiškąsias vertybes ir skatina kurti jautresnę bei solidarumo kupiną visuomenę.

Panevėžio socialinių pokyčių centro darbuotoja Dovilė M.

Netrukus duris atvers „Harmonijos miestas“ – naujas kompleksinių paslaugų centras vaikams su negalia ir jų šeimoms

 „Harmonijos miestas“ – modernus, šiuolaikiškas kompleksinių paslaugų centras, skirtas vaikams su negalia ir jų šeimoms. Tai ne tik vieta, kur bus teikiama profesionali pagalba – tai erdvė, kurioje kiekvienas vaikas ir jo artimieji galės jaustis suprasti, palaikomi ir svarbūs.

Centras įkurtas žalioje miesto vietoje, gamtos apsuptyje. Erdvės šviesios, atviros ir pritaikytos vaikams su skirtingais poreikiais. „Harmonijos miestas“ yra ne tradicinis pastatas su koridoriais ir kabinetais – čia bus įgyvendinta miesto koncepcija, kurioje erdvės kuriamos kaip mažos gatvės, aikštės ir skersgatviai. Vietoj standartinių kabinetų kiekviena specialisto darbo vieta bus vadinama kaip namas, pavyzdžiui, psichologo kabinetas vadinamas „Paslapčių namais“, o logopedo – „Kalbos namais“. Tokia koncepcija ne tik suteiks jaukumo ir draugiškumo pojūtį, bet ir padės vaikams bei šeimoms jaustis labiau įsitraukusiems ir laisvesniems bendraujant. Ši inovatyvi aplinka skatins kūrybiškumą, savarankiškumą ir bendruomeniškumą – ji sukurta taip, kad kiekvienas lankytojas galėtų atrasti savo kelią „Harmonijos mieste“ ir jaustis tikra šio miesto dalimi.

Nuotrauka: "Infes"

„Harmonijos miestas“ pasiūlys platų paslaugų spektrą, kuris bus pritaikytas individualiems poreikiams. Čia dirbs tokie specialistai kaip – psichologai, logopedai, terapeutai – teiks konsultacijas, padės spręsti kalbos, motorikos, emocinės ir socialinės raidos iššūkius. Veiks dienos užimtumo centras, kuris skatins vaikų savarankiškumą, lavins įgūdžius per žaidimus ir kūrybines veiklas. Svarbi ir laikino atokvėpio paslauga, suteiksianti tėvams galimybę pailsėti, žinant, kad jų vaikas saugioje aplinkoje gauna reikalingą priežiūrą ir dėmesį. Be to, centre bus organizuojamos emocinės paramos grupės, kuriose šeimos galės dalintis patirtimi, rasti bendraminčių ir įveikti kasdienius iššūkius kartu.

Nuotrauka: Panevėžio socialinių pokyčių centras

Liepos mėnesį vykusi neformali bendruomenės šventė „Harmonijos vasara“ tapo pirmuoju tiltu į naujas pažintis ir šiltus pokalbius. Nepaisant vasariško lietaus, „Solidari kava“ kvietė paragauti kvapnios kavos, Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ komanda vaišino gardžiais vafliais, o „Raudona teta“ kvietė žaisti ir ragauti saldžią cukraus vatą.

Nuotrauka: Panevėžio socialinių pokyčių centras

Kol kas durys dar užvertos, bet pasiruošimas finišo tiesiojoje. Netrukus bus ir oficialus atidarymo renginys – kviesime į susitikimą su specialistais, veiklomis vaikams ir nuoširdžia švente tiems, kurie čia ateis ne kartą.

Daugiau apie projektą rasite čia: https://www.facebook.com/infes/videos/1068892364576941/

Panevėžio socialinių pokyčių centro darbuotoja AURIMA B.

Solidarumo kava: kai įgaliname stiprybes

Solidarumas, įtrauktis ir aktyvus pilietiškumas – tai vertybės, kurios ne tik įkvepia, bet ir keičia visuomenę. Panevėžio socialinių pokyčių centre įgyvendintas penktasis Solidarumo kavos projektas buvo ypatingas – kitoks nei ankstesni, išskirtinis savo komandos sudėtimi, veiklomis ir paliktais pėdsakais.

Šį projektą įgyvendino šeši komandos nariai – jauni, energingi, kupini idėjų žmonės. Tai buvo tiek asmenys su negalia, siekiantys keisti visuomenės požiūrį, tiek aktyvios Panevėžio kolegijos socialinio darbo studentės, norinčios skleisti solidarumo žinią. Šis unikalus tandemas sukūrė ne tik stiprią komandą, bet ir atvėrė erdvę tikram bendradarbiavimui, kur kiekvienas narys galėjo atskleisti savo stiprybes.

Projekto metu komanda dalijosi ne tik darbo įgūdžiais – jie kartu mokėsi kantrybės, bendravimo, pasitikėjimo vieni kitais. Skleidėme žinią apie įvairovę, įtrauktį ir lygių galimybių svarbą. Kavos puodelis čia tapo simboliu – ne tik tvarumo (naudoti valgomi puodeliai ir šiaudeliai), bet ir ryšio tarp žmonių. Kava buvo būdas kalbėti apie svarbius dalykus: apie draugystę, pagarbą ir solidarumą.

Projektas paliko daugybę įkvepiančių istorijų – bendrystės, pokyčių, asmeninio augimo. Mes džiaugiamės šio projekto sėkme ir nekantraujame pradėti naujus darbus. Nes tikėdami žmonėmis ir veikdami kartu, galime kurti stipresnę, teisingesnę visuomenę.

Solidarumo projektai kuria vertę ne tik jų dalyviams, bet ir visai visuomenei.

Sekite naujienas Facebook: https://www.facebook.com/Solidarikava

Panevėžio socialinių pokyčių centro darbuotoja AUŠRINĖ T. 

Savanorystė be sienų: kai draugystė tampa tiltu tarp pasaulių

 „Draugai yra tie, kurie mane išklauso, net jei nekalbu tais pačiais žodžiais“, – taip apie savo patirtį su savanoriais kalba Paulius, vienas iš Panevėžio socialinių pokyčių centro lankytojų. Jau daugelį metų centras, kuris atveria duris žmonėms su negalia, tampa ir tarptautinės savanorystės tiltu – jungiančiu skirtingas šalis, kultūras, ir širdis.

Šiuo metu centro kasdienybę praturtina dvi ypatingos savanorės – Yasmin iš Vokietijos ir Ana iš Ispanijos. Jos atvyko į Lietuvą pagal Europos solidarumo korpuso programą – norėdamos prisidėti prie socialinės gerovės kūrimo ir pačios įgauti prasmingos gyvenimo patirties.

Yasmin, kilusi iš Heidelbergo, sako, kad renkantis savanorystės projektą jai svarbiausia buvo ne vietovė, o galimybė dirbti su žmonėmis, turinčiais negalią. „Panevėžys tapo atradimu – mažesnis miestas, bet labai nuoširdus. Nors iš pradžių atrodė viskas nepažįstama, jau po kelių savaičių pradėjau jaustis kaip namie“, – dalijasi ji.

Ana iš Ispanijos pasakoja, kad Panevėžį pasirinko dėl galimybės padėti – būtent darbas su suaugusiais su negalia ją labiausiai motyvavo. „Man rūpėjo ne turistinė kryptis, o tai, kur galėsiu būti naudinga. Čia pamačiau, kaip kiekvienas žmogus – unikalus, stiprus, nusipelnęs matomumo.“

Abi savanorės prisipažįsta – iš pradžių ne viskas buvo lengva. Kalbos barjeras, šaltis, kitokia virtuvė. Tačiau šiltas centro bendruomenės priėmimas, nuoširdus kolegų palaikymas ir patys centro lankytojai greitai pakeitė visus sunkumus į naujas draugystes.

„Mokiau akrobatikos! Niekada negalvojau, kad mano senas hobis taps tokiu smagiu užsiėmimu čia, – pasakoja Yasmin. – Ir svarbiausia – visi dalyviai šypsojosi, dalyvavo, drąsinosi. Tai buvo mano laimės akimirka.“

Ana atsimena, kaip žaidimų diena pakeitė atmosferą: „Buvo tiek juoko, tiek džiaugsmo. Jie pradėjo daugiau kalbėti, atsivėrė. Atrodo, kad tikrai tapome viena komanda.“

Patys centro lankytojai savanores vadina ne „užsienietėmis“, o draugėmis.

„Ana moka pasijuokti, moka išklausyti. Ji – mano dienos šviesa.“ (Kotryna)

„Yasmin labai moka su mumis bendrauti. Nors kalbame ne ta pačia kalba, bet jaučiu, kad rūpiu.“ (Vidas)

„Man patinka, kai kartu gaminame valgį. Ana išmokė mus ispaniškų žodžių. Aš ją išmokiau sakyti 'ačiū'!“ (Inga)

Draugystė čia – ne formalumas, o kasdienybės dalis. Savanorės kartu eina į renginius, švenčia šventes, dalinasi patiekalais, šypsenomis ir nuoširdžiais pokalbiais.

Abi merginos tvirtina – ši patirtis paskatino dar labiau domėtis įtrauktimi ir socialiniu teisingumu. Yasmin sako, kad dabar mato, kaip trūksta galimybių žmonėms su negalia gyventi savarankiškai. „Daugelis iš jų tikrai galėtų daugiau – jei tik visuomenė leistų“, – sako ji. O Ana priduria: „Tikiu, kad svarbu ne kalbėti už žmones su negalia, o kalbėtis su jais. Jie turi savo balsą – ir jis svarbus.“

Nors savanorystė baigsis, liks ryšiai, prisiminimai, o gal – ir naujos kryptys gyvenime. Yasmin svarsto apie socialinį darbą, Ana – apie grįžimą į Lietuvą. O centro bendruomenė jau dabar žino – šios dvi merginos paliko ne tik pagalbos pėdsaką, bet ir širdies šilumą.

Panevėžio socialinių pokyčių centro darbuotoja  EGLĖ G.

Kelias į tvarią ateitį

Klimato kaita, ekologija ir tvarumas yra pagrindiniai iššūkiai, su kuriais susiduria šiuolaikinė visuomenė. Klimato kaita, sukeliama žmogaus veiklos, kelia grėsmę planetos klimatui, gamtos sistemoms ir žmonių gyvenimo kokybei. Sprendimai šiose srityse yra būtini norint apsaugoti mūsų planetą ir užtikrinti ilgalaikį jos išlikimą.

Jaunuolių dienos centras kartu su tarptautiniais partneriais įgyvendina projektą GINA – Įtrauki žalioji akademija, projektas siekia skatinti tvarumo ir atsakingumo vertybes tarp žmonių su intelekto negalia ir darbuotojų. Projekto esmė – užtikrinti, kad abi šios grupės taptų lygiaverčiais partneriais, turinčiais galimybes kartu mokytis ir įgyti praktinių įgūdžių, kurie padėtų pereiti prie aplinkai neutralaus elgesio. Projekto tikslas – ne tik teikti žinias apie aplinkosaugą, bet ir skatinti aktyvų dalyvavimą formuojant tvarias gyvenimo praktikas.

Vokietijoje buvo organizuojami mokymai, kurie suteikė galimybę įgyti žinių apie aplinkosaugos principus ir jų taikymą kasdieniniame gyvenime. Šiuose mokymuose ypatingas dėmesys buvo skiriamas praktiniams užsiėmimams, kurie padėjo geriau suprasti ir įgyvendinti tvaraus elgesio sprendimus. Dalyviai susipažino su įvairiais metodais, kaip tausoti gamtą ir išteklius, bei mokėsi, kaip prisidėti prie klimato kaitos mažinimo iniciatyvų.

Mokymuose taip pat buvo skatinamas bendraamžių grupių mokymąsis. Tai leido dalyviams dalytis patirtimi ir įžvalgomis, skatino bendradarbiavimą ir tarpusavio palaikymą. Bendraamžių grupės yra puiki galimybė mokytis vieniems iš kitų, kai žinios ir patirtis perduodamos lengvai suprantamu ir prieinamu būdu.

Projekto metu kuriama interaktyvi, visiems prieinama elektroninė knyga, skirta tvarumo temoms. Ši knyga rašoma lengvai suprantama kalba, kad ją galėtų naudoti įvairūs vartotojai, įskaitant žmones su intelekto negalia. Knygoje  aptariamos svarbiausios aplinkosaugos temos, tokios kaip atliekų perdirbimas, energijos taupymas ir ekologiški vartojimo įpročiai. Knyga taip pat skatins giliau suprasti žaliąsias temas ir padės priimti atsakingus sprendimus kasdieniniame gyvenime.

Mokymai suteikė galimybę dalyviams įgyti naujų žinių ir praktikos, kurios prisidės prie tvaresnio ir atsakingesnio gyvenimo būdo. Taip pat ne tik padidins aplinkosaugos žinias, bet ir paskatins visus tapti aktyviais tvarumo propaguotojais savo bendruomenėse, prisidedant prie aplinkai draugiškos ateities kūrimo.

Gražiausia ateitis kuriama šiandien, kai rūpinamės ne tik savimi, bet ir viskuo kas mus supa!

Panevėžio socialinių pokyčių centro darbuotoja KRISTINA M.

Sutrikusios motorikos aktyvumo varžytuvės 2024

Sportinė veikla žmonėms su negalia - tai ne tik fizinės sveikatos gerinimas, bet ir emocijų išreiškimas, savirealizacija, savivertės didinimas.

Sutrikusios motorikos varžytuvės vyksta jau tryliktus metus, Linkuvos globos namų darbuotojų ir administracijos iniciatyva, Guostagalio kaime, Pakruojo rajone. Šis sporto renginys tapęs tarptautiniu, nes dalyvauja ne tik Lietuvos, bet ir Lenkijos, Latvijos komandos. Šiemet dalyvavo šešios komandos, dvejos atstovavo Latvijai. Gaila, bet dėl objektyvių priežasčių, neatvyko daugiau dalyvių. Mūsų komandai, Jaunuolių dienos centrui, atstovavo paslaugų gavėjai Vilma, Marius ir Arminas. Šios varžytuvės buvo suskirstytos į du etapus po šešias rungtis. Rungtys yra pritaikytos žmonėms su kompleksine negalia, kuriems padeda asistentai. Mūsų komandai sekėsi puikiai, paslaugų gavėjai įsitraukė į varžybas su dideliu noru ir entuziazmu. Vienos rungtys, tokios kaip boulingas, futbolas, lankų mėtymas, mūsų komandai buvo žinomos, o ''Saulės ratas'', ''Klounas'' ar skraidančių lėkščių mėtymas buvo išbandytos pirmą kartą. Viso renginio apibendrinimas - piešimas, išreiškiantis patirtas emocijas ir savijautą. Po renginio organizatoriai pasirūpina karšta koše bei užkandžiais, muzikinį foną užpildo įvairias dainas atliekanti dainininkė. Tuo metu visi dalyviai kartu vaišinasi, dalinasi patirtais įspūdžiais, plečia pažinčių ratą.

Džiaugiamės organizuojamu kasmetiniu renginiu, orientuotu į paslaugų gavėjų, turinčių judėjimo bei kompleksinę negalią. Linkuvos socialinės globos namų bendruomenė sukuria šiltą bei jaukią atmosferą, į kurią kaskart norisi sugrįžti. 

JDC darbuotoja DIANA T.

Ateities maistas. Koks jis?

Vis dažniau galime išgirsti, kad keičiantis klimatui ir didėjant žmonių skaičiui pasaulyje visiems neužteks maisto. Dėl tos priežasties siekiama tausoti gamtos išteklius ir kuriamas ateities maistas kuris bus greitai ir lengvai pagaminamas bei  užauginamas. Jau yra sukurti mėsos analogai iš daržovių niekuo neišsiskiriantys nei skonių  nei išvaizda ir pnš.

Mes taip pat žingsniuodami koją kojon su naujovėmis nusprendėme išbandyti ateities maistą – svirplių miltus desertuose. Vabzdžių naudojimas maiste nėra naujiena šalyje. Lietuvoje  produktai iš vabzdžių leidžiami gaminti nuo 2020 metų.

Norėdami susipažinti su visu produkto gavimo procesu peržiūrėjome laidos ištrauką apie įmonę kuri turi didelę patirtį svirplių auginimo srityje. Sužinojome, kad svirplių auginimas reikalauja ypatingų sąlygų  ir žinių. Svirpliai yra maitinami tik iš ekologiškų grūdų Suomijoje pagamintu pašaru, taip užtikrinant aukštą produkto kokybę.

Pamatę kaip produktas atkeliauja iki mūsų stalo, išsklaidę baimes bei įvairius mitus patys paragavome šių miltų. Skoniu likome visi maloniai nustebinti, todėl su šiuo produktu jau gaminome desertus. 

JDC darbuotoja AUŠRINĖ T.

Kiekvienas iš mūsų gali tapti žaliąja grandimi!

 

Pasauliui vis labiau šylant, jau dažnas mūsų supranta, kad turime reaguoti. Ekologiškai atsakinga elgesys tampa net madingas – nuo šiukšlių rūšiavimo iki elektromobilių. Daugelis jau žino, kad, pavyzdžiui, dyzelinis kuras labai taršus, todėl jo reiktų vengti, kad geriau naudoti daugkartinius puodelius, vietoje kaskart į šiukšlių dėžę išmetamo vienkartinio. Juolab, kad gertuvių ar termo puodelių pasiūla patenkina visus skirtingus grožio suvokimo standartus.

Norint keisti ar įtakoti bet kokią situaciją, viskas prasideda nuo mažų žingsnių. Klimato kaitos atveju (nors vis dažniau vartojamas terminas yra „klimato krizė“), tai ypatingai svarbu. Pirmiausiai dėl to, kad prisidėti gali kiekvienas. Kiekvienas mūsų gali rinktis ekologiškus produktus ar gaminius. Kiekvienas mūsų gali rūšiuoti šiukšles ir naudoti daugkartinius maišelius. Kiekvienas mūsų gali pakelti besimėtantį plastikinį maišelį gatvėje.

Informacijos apie poveikio klimatui mažinimą galime rasti daug. Tačiau, dažnu atveju, ta informacija nėra lengvai skaitoma ar lengvai suprantama. Kodėl tai svarbu? Nes įprastai pateiktą informaciją supranta ne kiekvienas. Norint aktualizuoti tvaraus elgesio temą ir asmenų su negalia tarpe, reikia turėti informacijos, kuri yra pritaikyta ir kurią galėtų skaityti ar naudoti kiekvienas norintysis. Tačiau pirmiausiai jaunimo darbuotojai turi patys būti motyvuoti įtraukti savo pasaugų gavėjus į klimato krizės prevencines veiklas.

Jaunuolių dienos centras kasmet įgyvendina tarptautinius projektus. Mokydamiesi tarptautiniu lygmeniu, renkamės dirbti aktualiomis temomis. Rudenį subūrėme partnerių organizacijų jaunimo darbuotojus, iš aštuonių Europos šalių, siekiant atkreipti dėmesį į ekologiją, tvarumą ir atsakingą klimatui elgesį. Projekto pavadinimas „Žalioji grandis“ parinktas neatsitiktinai. Kiekviena grandinė susideda iš mažų jungčių. Projekto metu kvietėme būti ta maža grandimi savo organizacijose, bendruomenėse ir aplinkoje. Kvietėme tapti žaliosios grandinės nariu.

Džiaugėmės, kad į projektą įsitraukė partneriai iš Lenkijos, Vokietijos, Ispanijos, Graikijos, Italijos, Bulgarijos ir Turkijos. Susidomėjimas projektu mums reiškė ne tik palaikymą ar draugystę, tačiau ir tai, kad tvarumą skatinanti veikla šiandien yra aktuali.

Projekto „Žalioji grandis“ tikslas – motyvuoti jaunimo darbuotojus, dirbančius su jaunimu su intelekto negalia, aktualizuoti tvarumo temą savo organizacijose ir bendruomenėse. Susitikimo metu kiekviena organizacija pasidalino savo gerąja patirtimi ir kokias ekologines veiklas jau yra įgyvendinę. Pavyzdžiui, partneriai iš Italijos, organizacijos „Kara Bobowski“, kasmet organizuoja ekologišką pikniką. Jo metu vyksta naudotų daiktų mugė, vaišinamasi iš daugkartinių indų. Taip pat organizuojamos edukacinės veiklos, tokios kaip medvilninių maišelių dekoravimas ar papuošalų kūrimas.

Partneriai iš Ispanijos organizacijos „asociacija Alba“ dalinosi patirtimi, kaip savo kasdienėje veikloje atsisakė vienkartinių indų. Nors tai tiesiogiai prisideda prie išmetamų šiukšlių mažinimo, tačiau tai ne visada lengva dirbant su specialiųjų poreikių turinčiais paslaugų gavėjais.

Nors visi projekto dalyviai pripažino, kad tam tikras iniciatyvas ar veiklas jau yra įgyvendinę savose organizacijose, tačiau iki šiol tai buvo grindžiama tik darbuotojų asmenine iniciatyva ar užsidegimu. Projekto „Žalioji grandis“ metu siekėme sutarti, kad kiekvienas mūsų turime prisidėti ir ieškoti būdų, kaip tvariu elgesiu „užkrėsti“ ir paslaugų gavėjus. Svarbiausia, kad tai nebūtų tik vienkartinis elgesys, bet tai taptų savaime suprantamas elgesys, kuris taptų įpročiu.

Projekto susitikimo metu kūrėme idėjų banką. Kiekvienas partneris siūlė idėjas tvarioms veikloms ar ekologiją skatinančiai elgsenai, ieškojo bendrų sąlyčio taškų su kitais projekto dalyviais.

Po susitikimo, kiekvienas projekto dalyvis turėjo įgyvendinti nors po vieną ekologišką elgseną skatinančią iniciatyvą savo organizacijoje ar bendruomenėje. Taip „Žaliosios grandies“ dalyviai tapo tvarumą skatinančios veiklos lyderiai.

Partneriai iš Turkijos kūrė metodines priemones iš antrinių žaliavų. Sukurtus darbus jie dovanojo vaikams švenčių proga. Ši iniciatyva buvo labai šiltai sutikta – tokia veikla skatina ne tik tvarią elgseną, bet ir kūrybiškumą, išradingumą ir vaizduotę ir kūrėjams ir priemonių naudotojams. Tai pavyzdys bendruomenei, kuris vėliau galėtų tapti puikia tradicija tiek organizacijoje, tiek ir už organizacijos ribų.

Partneriai iš organizacijos IB (Vokietija) įkvėpti projekto kūrė draugišką aplinką gyvūnams. Savo organizacijos kieme tvarkydami aplinką meistravo namelį ežiukams. Jaunimas su negalia generavo idėją, meistravo ir rinko geriausią vietą buveinei. Tokia veikla subūrė komandą, kuri siekė bendro tikslo. Rezultatas įtakojo dalyvių savivertę bei pasididžiavimo savo darbu jausmą.

Labai džiaugėmės, kad žiemos švenčių proga partneriai iš Italijos „Kara Bobowski“ organizacijos, atsiuntė perdirbto popieriaus atviruką, kurį gamino patys. Projektas įkvėpė naują veiklą organizacijoje – perdirbto popieriaus gamybą. Ši veikla tęsiama ir toliau – tęstinumas vienas iš projekto tikslų.

Tai tik keletas pavyzdžių iš įgyvendintų iniciatyvų. Daugiau įgyvendintų veiklų galite rasti projekto internetinėje svetainėje. O jei ir jūs norite prisidėti prie projekto tikslų, kviečiame jungtis į „Žaliąją grandį“. Tapkite lyderiu savo organizacijoje, bendruomenėje, įgyvendinkite tvarumą skatinančią veiklą, veiklą aprašykite, pridėkite keletą nuotraukų ir Jūsų organizaciją įtrauksime į Žaliosios grandies žemėlapį.

Žengdami po mažą žingsnelį nueisime kilometrus!

Daugiau apie projektą galite rasti čia.

JDC darbuotoja EGLĖ G.

Virtuali realybė kiekvienam? Taip!

 

Jaunuolių dienos centre siekdami inovacijų ir prisitaikymo prie nuolat atsirandančių naujovių bei technologinės aplinkos įdiegėme virtualios realybės (VR) technologiją. VR pasižymi ne tik žaidimų galimybėmis, bet ir suteikia unikalias galimybes mokytis ir tobulinti įvairius įgūdžius, tokius kaip koordinacija, judesių kontrolė, bendravimas ir užduočių atlikimas. Paslaugų gavėjus supažindinant su VR, pastebėjome, kad pradžioje ne visi buvo pasiruošę išbandyti šią naują patirtį. Tačiau, stebėdami kitų draugų įsitraukimą ir dalyvavimą pamažu įsidrąsino. Ir po kurio laiko daugelis jų įveikė savo baimę ir išbandė šią naujovę.

Viena iš VR sričių yra saugumo mokymai. Virtualios erdvės sukuria realistiškas, saugias ir kontroliuojamas aplinkas, kuriose paslaugų gavėjai praktikuojasi kaip saugiai elgtis gatvėje ar pereiti perėją. Taip pat VR naudojame mokyti paslaugų gavėjus atlikti kasdienius veiksmus, tokius kaip namų ruošos darbai, savarankiškas apsipirkimas ar viešojo transporto naudojimas. Svarbiausia atsižvelgti į paslaugų gavėjų gebėjimus ir poreikius. Tai padeda įgyti nepriklausomumo jausmą ir pasitikėjimą savimi, kurie yra svarbūs kasdienio gyvenimo kokybei. VR suteikia galimybę išbandyti bet kurią norimą sporto šaką. Paslaugų gavėjai noriai renkasi žaisti tenisą, krepšinį, bet labiausiai jiems patinka žaisti boulingą. Tai puiki galimybė ne tik pramogauti, bet tuo pačiu lavinti motoriką bei reakciją ir greitį. Norintys mažiau aktyvios veiklos paslaugų gavėjai renkasi galimybę nukeliauti į pasirinktą šalį, miestą ar tyrinėti povandeninį pasaulį.

Ši inovatyvi technologija tampa naudinga, siekiant pagerinti kasdieninį gyvenimą ir įgūdžius todėl tai tapo puikus mokymosi įrankis.

 

JDC darbuotoja MONIKA G.

Darbo studijoje nesibaigiantys darbai

 

Tai ar jaučiate, kad artėja Kalėdos? Mes taip, nes Kalėdinės dirbtuvėlės įgavę pagreitį vėl dirba, o jas puošia raudonos dėžutės jūsų dovanoms pakuoti. Tas stebuklingas laikotarpis kada visi plušame, juokiamės ir nekantriai laukiame švenčių. 2023 metai baigiasi, artėja gražiausios metų šventės, o mes skaičiuojame nudirbtus mūsų darbus ir antrus metus bendradarbiavimą su „Super Garden”.  Labai džiaugiamės šia ilgalaike užsimezgusia draugyste, per šiuos metus mūsų paslaugų gavėjai ne tik patobulėjo, bet tapo savarankiškesni. Kaip teigia paslaugų gavėjas Arminas: man lankstyti kartonines dėžutes vienas malonumas. O tokių dėžučių per metus sulankstome ne vieną šimtą. Darbščiojo Tomo užduotis darbo studijoje, pasirūpinti, kad būtų supakuoti visi žvejybiniai kabliukai, be jokių klaidų. Paslaugų gavėjai, kurie kiekvieną rytą atskuba lankstyti vienkartinius rankšluosčius kirpykloms. Tai yra mūsų nauja veikla, „Papirus plius’’ įmonė, kuri mums buvo neabejinga ir pradėjo su mumis bendradarbiauti, mumis pasitikėjo ir leidžia paslaugų gavėjams augti bei tobulėti, tai abipusė nauda. Galimybių sudarymas mūsų paslaugų gavėjams dalyvauti visuomenės gyvenime bei turėti lygias galimybes, teises su visais abejonių nekelia. Kelias į integraciją jau formuojasi, todėl svarbu suprasti, atrasti tinkamus būdus, svarbu pastebėti paslaugų gavėjų unikalius gebėjimus, talentus. To mes ir siekiame Darbo studijoje, pagerinti paslaugų gavėjų gyvenimo kokybę. Kartais pamirštame, kad gyvenimo kokybė- ne tik fizinė savijauta, gebėjimas vaikščioti, matyti, girdėti ar komfortiškai gyventi. Gyvenimo kokybė- tai vidinė būsena, bylojanti apie jauno žmogaus gebėjimą jausti pilnatvę ir gyventi visavertį gyvenimą.

2023-05-01/2023-09-15- tai buvo ieškojimų ir atradimų laikas darbo studijoje.  Šiuo laikotarpiu surengėme vietinį projektą - Socialinės dirbtuvės. Tikriausiai visi esame girdėję apie jas, tačiau kol kas Panevėžyje jų nėra, bet mes turime naujienų, kuriomis būtinai pasidalinsime ateityje. Socialinių dirbtuvių paskirtis – didinti žmonių su intelekto negalia įsidarbinimo atviroje darbo rinkoje galimybes, ugdyti, lavinti ir palaikyti bendruosius ir specialiuosius darbinius įgūdžius, atliekant prasmingas darbinio užimtumo veiklas, nukreiptas į konkrečios prekės, produkto gamybą ar paslaugos atlikimą. Teikiant šią paslaugą, darbas su socialinių dirbtuvių paslaugų gavėjais organizuojamas pagal individualius planus, atsižvelgiant į kiekvieno žmogaus gebėjimus ir galimybes. Paslauga organizuojama vadovaujantis orientacijos į asmenį, aktyvinimo, adekvatumo, orientacijos į darbą. Prieš pradedant šį projektą, buvo atliktas asmens gebėjimų įvertinimas, Tačiau pačiam žmogui naudinga įgyti konkrečių įgūdžių ir galbūt ateityje pradėti dirbti bei užsidirbti. Tai sukuria prasmės jausmą, ypač kai žmogus gali savimi bent iš dalies pasirūpinti.

Jau greitai turėsime ypatingų naujienų. Socialinės dirbtuvės KITA MĖNULIO PUSĖ, kurios jau greitai įsikurs Panevėžio miesto centre. O ar žinojote, kad Mėnulis aplink ašį apsisuka per tiek pat laiko per kiek pasisuka aplink Žemę? Todėl jis visą laiką i Žemę būna atsisukęs ta pačia puse, o kita pusė yra vadinama nematomąja Mėnulio puse.. Nors jos nematome, bet visi žinome, kad ji yra… 

Gražių, jaukių ir prasmingų švenčių Jūsų namams linki Darbo studija.

JDC darbuotoja AUŠRINĖ G.

Mes sportiški ir sportuojantys

  

Jaunuolių dienos centre gyvenimas nestovi vietoje – tai tarsi srauni, tekanti upė, nuolat keičianti posūkius, atverianti naujus vaizdus ir siūlanti naujas galimybes. Viena iš šių naujų galimybių yra Panevėžio sporto centro lengvosios atletikos maniežo lankymas. Esame labai dėkingi už galimybę „Lengvosios atletikos manieže“ lankytis visiems JDC jaunuoliams ir darbuotojams vienu metu. Manieže kartu turime galimybę išbandyti savo fizines galimybes ir įvairias sporto šakas. Mums padeda treniruotis Lietuvos sportininkas, bėgikas, sporto organizatorius, buvęs olimpietis – Pavelas Fedorenka. Jis ne tik lengvaatletis, kuris specializavosi vidutinių ir ilgų nuotolių bėgimuose, bet ir Lietuvos olimpinės rinktinės narys ir nacionalinis rekordininkas. Jo patirtis ir sukauptas žinių bagažas leidžia jaunuoliams tikslingai sportuoti.

Atsinaujino mūsų draugystė ir bendradarbiavimas su „Judesio DNR“. Tai grupinė mankšta, kurios pagalba stiprinami visi raumenys, lavinama ištvermė bei valia. Profesionalus komandos darbas jaunuoliams leidžia treniruotės metu išlieti nemažai prakaito. Taip pat labai svarbu profesionalo palaikymas ir pagalba fizinėje veikloje.

Nepamirštame ir palaikome ryšį su V. Variakojo sporto kompleksu. Jaunuoliai sportuoja stalo teniso žaidimus treniruotėse. Sporto salėje jiems saugu, jie nuolat mokosi, tobulina savo žinias stalo teniso sporte ir praktiškai išbando draugiškose tarpusavio rungtyse. Džiaugiamės palaikydami šiltus ryšius su sporto komplekso administracija bei direktoriumi.

Sportas vandenyje - tai optimalus fizinis aktyvumas, todėl šaltojo sezono metu mūsų jaunimas lanko baseiną „Romantic“ viešbutyje. Vanduo, vandens terapijos, sauna, atpalaiduoja jaunuolius. Kai kurie iš jų moka gerai plaukti, nardyti, kiti naudojasi  plaukimo treniruotėms  skirtomis pagalbinėmis priemonėmis.

Reguliari mankšta ne tik padeda atsikratyti antsvorio, bet ir sumažina riziką susirgti kai kuriomis lėtinėmis ligomis. Būtina kiekvienam atrasti patinkančią fizinės veiklos rūšį ir leisti sau mėgautis ja. Sporto šakų įvairovė ir pritaikymas kiekvienam pagal jo poreikį pagyvina sporto veiklą, atnaujina susidomėjimą aktyviau judėti ir sveikiau gyventi.

JDC darbuotoja JŪRATĖ B.

Savanorystė – savo galimybių atradimas

Jau antrus metus Jaunuolių dienos centre vykdomas projektas “IMProVE 2.0 - profesionalios savanoriškos veiklos Europoje įtraukimo metodas”. Projektas skirtas asmenims su negalia, nepaisant negalios keliamų iššūkių. Vadovaujamės principu - nesvarbu kas tu esi, koks tavo amžius - tu gali būti puikiu savanoriu! 

Šiame projekte dalyvauja keturios šalys partnerės ir kiekviena turi atsakomybes, kurias reikalinga įgyvendinti iki projekto pabaigos. Partneriai turi daug galimybių bendrauti tarpusavyje, ieškoti bendrų sąlyčio taškų, keistis patirtimi ir praktinėmis žiniomis, taip pat kuriamas suinteresuotųjų šalių tinklas. Partneriai iš Čekijos atsakingi už savanorystės vietų radimą, bendradarbiavimą su savanorius priimančiomis organizacijomis. Jie kuria vadovą, kuriame pateikiamos rekomendacijos ir žingsniai padedantys komunikuoti su vietos organizacijomis, siekiant stiprinti žmonių su negalia savanorystės galimybes. Vokietijos atstovai sukūrė mokymosi vadovą, kuriame galima rasti informacijos apie įtraukties bičiulius. Įtraukties bičiulis - tai asmuo, kuris padeda asmeniui su negalia jo savanorystės metu: padeda, palydi, bendradarbiauja su priimančia organizacija bei sprendžia kartu su savanoriu jam iškilusias problemas. Italų komanda sukūrė mokymosi vadovą savanoriui, turinčiam negalią. Šiame vadove pateikiama informacija, kuri prisidėtų prie pačių savanorių su negalia pasiruošimo savanorystei. Tai įvairūs metodai, mokymai, skirti savanorystės skatinimui parengimui, savanoriškai veiklai. Lietuvos komanda sukūrė mokymosi vadovą darbuotojams, dirbantiems su asmenimis, turinčiais negalią ir siekiantiems šį asmenį palydėti į savanorystę.

Norime pasidžiaugti projekto pasiekimais, nes jau turime savanorių su negalia, įtraukties bičiulių ir darbuotojų, kurie mokosi pagal IMProVE 2.0 metodą. Savanoriai Ruslanas, Roberta, Solveiga ir Adolis savanoriavo vaikų darželyje, organizavo jiems veiklas, žaidimus, užsiėmimus. Kaip pasakoja Ruslanas, „<...> iš pradžių buvo nedrąsu, bet vėliau visai gerai. Aš manau, kad ir vaikams iš pradžių buvo nedrąsu. Vėliau sekėsi vis geriau, tie vaikai išdrąsėjo, aš taip pat išdrąsėjau. Net pamokiau žaidimų, kuriuos prisiminiau iš savo vaikystės ir ieškojau naujų žaidimų, užsiėmimų internete. Niekada negalvojau, kad galėčiau būti tokioje triukšmingoje vietoje – vaikų darželyje, bet dabar man tai patinka. Kartais pasvajoju, kad norėčiau dirbti su vaikais”.

Savanorė Bušra Čiček iš Turkijos Jaunuolių dienos centre savanoriavo 10 mėnesių ir taip pat įsitraukė į projektą kaip įtraukties bičiulė. Kaip pasakoja Bušra „<...> puikiai praleidau laiką Lietuvoje, niekada gyvenime jo nepamiršiu. Patobulinau anglų kalbą, įgijau naujos patirties, padėjau savanoriams su negalia jų savanorystės vietoje. Kartu su savanoriais įsitraukiau į veiklas, žaidžiau su vaikais, piešiau, ir padėjau savanoriams su negalia, kai jiems reikėdavo mano pagalbos. Visada buvau šalia savanorių, palaikiau juos ir visai nesvarbu kalbos barjeras, nes yra kitų komunikavimo būdų. Iš tikrųjų esu baigusi paramediko specialybę, bet supratau, kad darbas darželyje man patiko labiau, nes myliu vaikus. Galbūt ateityje galėsiu pakeisti profesiją ir dirbti su vaikais”.

Savanorystė padeda atrasti, pažinti, prisiliesti prie kitų žmonių gyvenimo ir bendrauti su jais. Savanorystė tai mainai, kai duodi ne tik kitiems, bet gauni labai daug ir sau, nes tai nauja patirtis, žinios, naujų gebėjimų ir galimybių atradimas.

 

JDC darbuotoja INGA K.

KAVOS FESTIVALIO ŠURMULYJE

Vilniuje net tris dienas vyko didžiausias ir įspūdingiausias Baltijos šalyse kavos festivalis kuris sujungė visus kavos entuziastus, profesionalus ir paprastus kavos mėgėjus. Šis festivalis organizuojamas jau 13 – tą kartą tačiau, šiais metais buvo ypatingai laukiamas, nes sugrįžo po 2 metų pertraukos dėl priverstinės pandemijos.

Pagrindinis šio renginio akcentas,  kavos čempionatai, jų vyko net trys – kavos ruošimo, baristos ir kavos ragavimo.  Jų nugalėtojai atstovaus Lietuvai pasauliniuose čempionatuose kurie vyks Čikagoje, JAV ir Busane, Pietų Korėjoje.  Šventės metu taip pat vyko daugybė nemokamų edukacinių susitikimų su kavinių atstovais kurie pristatė naujausius kavos aparatus ir kavinių įrangą, gėrimų ir maisto degustacijos, paskaitos apie kavą ir įvairius jos paruošimo būdus ir vyko  filmo peržiūra apie originalų kavos paruošimo būdą AeroPress.  Taip pat tai yra gera galimybė ragaujant atrasti naujus skonius, susipažinti su vietiniais kavos skrudintojais ir gamintojais, bei susitikti su bendraminčiais vienoje vietoje.

Solidarumo kavos komandos baristos taip pat apsilankė šiame renginyje, kur patys galėjo atrasti ir paragauti įvairių skonių. Skonių  įvairovėje atradome ir ragavome  Dvaro kavos gaminamas kavas ne iš mums visiems įprastų kavos pupelių, o iš morkų, gilių, cikorijų šaknų ir pan., taip pat degustavome pirmąją pasaulyje rūkytą arbatą kuri yra rūkoma  viskio statinėse. Renginyje pasisėmėme daug idėjų ir šauniai praleidome laiką. 

JDC darbuotoja AUŠRINĖ T.